„Pareikalavau atšaukti Gargždų turgaus keliamas kainas, kurios žlugdo prekybininkus.
Pandemija palietė visus be išimties. Nukentėjo ir verslas, ypač smulkusis. Jau pirmojo karantino metu pradėjome ieškoti būdų, kaip jam padėti. Viešose rajono vietose nustatėme nulinį mokestį prekybininkams už leidimus prekiauti savo produkcija, galima kreiptis dėl nekilnojamojo turto ar žemės mokesčio sumažinimo. Darome viską, kas mūsų jėgomis, jog verslas išgyventų ir išlaikytų sukurtas darbo vietas“, – rašo B.Markauskas.
Tačiau, pasak jo, visai kitaip elgiasi „Gargždų turgus“, kurio pagrindinis akcininkas yra savivaldybė. Anot jo, turgaus direktorius nori smarkiai padidinti nuomos kainas prekybininkams.
„Tačiau visai kitą situaciją matome su Gargždų turgumi. Nors Savivaldybė yra pagrindinis jo akcininkas, čia dirbantys prekybininkai nėra girdimi ir matomi. Nuo šių metų turgaus direktorius smulkiesiems verslininkams pateikė naujas sutartis, kuriose nuomos kaina, kai kuriems, pačių prekybininkų teigimu, auga net 120 procentų.
Tad nenuostabu, kad toks turgaus sprendimas sukėlė prekybininkų pyktį. Nes pykti yra dėl ko. Viena ranka savivaldybė verslininkams padeda, o iš kitų bando paskutinį kailį nulupti. Man tokia situacija neatrodo normali ir toleruotina.
Su turgaus prekybininkais susitikau ne kartą, kalbėjau ir su turgaus vadovu, tačiau susidaro įspūdis, kad jis negirdi argumentų. Gina naująją nuomos apskaičiavimo tvarką, nors man ji neatrodo pagrįsta ir aiški. Tą patį sako ir prekybininkai. Pasak jų, kam taikyti naują metodiką, įvairias formules, su begale nuolaidų, kai ankstesnių metų tvarka, kuomet buvo skaičiuojama už vieno kvadratinio metro nuomą, buvo aiškesnė ir teisingesnė. Kiek kvadratinių metrų prekybos ploto turi, tiek ir moki.
Ir aš visiškai su tuo sutinku. Tą pasakiau ir šiandieniniame susitikime su turgaus prekeivių atstovais ir turgaus direktoriumi. Vadovui iškėliau tokius reikalavimus: atšaukti naujų sutarčių pasirašymus su padidėjusiomis nuomos kainomis, peržiūrėti naują metodiką, kuri netenkina prekybininkų, ją tobulinti. Taip pat numatyti, kad kainos verslininkams augtų ne daugiau nei 10 procentų. Toks augimas, pasak prekybininkų, jiems būtų priimtinas“, – rašo B.Markauskas.
Klaipėdos rajono meras taip pat pareikalavo, kad turgaus direktorius keistų bendravimą su prekybininkais ir savivaldybe, nes kitaip bus atleistas.
„Kita problema – direktoriaus bendravimas tiek su prekybininkais, tiek su savivaldybe. Verslininkai skundžiasi negaunantys informacijos, apie sprendimus turgaus direktorius neinformuoja ir manęs. Todėl atsižvelgdamas į tokią situaciją, pareikalavau direktoriaus keisti poziciją dėl bendravimo, nes priešingu atveju kelsiu klausimą dėl jo tinkamumo eiti vadovo pareigas.
Dar kartą pasikartosiu, negalima žlugdyti smulkiųjų verslininkų. Savivaldybės tikslas yra ne uždirbti, o užtikrinti reikalingas ir būtinas paslaugas tiek prekybininkams, tiek mūsų rajono žmonėms. Turgus neturi būti pasipelnymo šaltinis Savivaldybei ir kol aš meras visada būsiu tokios pozicijos“, – teigia B.Markauskas.
Pagrindinė UAB „Gargždų turgus“ veikla yra prekybos organizavimas ir prekybos vietų nuoma mažmeninės prekybos įmonėms ir individualiems prekiautojams. 90 proc. įmonės akcijų valdo Klaipėdos raj. savivaldybė ir 10 proc. valdo 4 smulkieji akcininkai.
