„Mokestis įmonėms buvo pakeltas ne norint pakelti kainas, o siekiant daugiau tvarkos, daugiau vienodų sąlygų, panaikinti tam tikras nuolaidas. Aš nemanau, kad tas žemės nuomos mokestis gali turėti drastiškos įtakos krovos kompanijų konkurencingumui“, – praėjusią savaitę kalbėjo Algis Latakas.
Susisiekimo ministerija skelbia, jog bazinis uosto žemės nuomos mokestis šiemet padidėjo 0,91 iki 1,15 euro už kv. metrą, tačiau galutinis tarifas konkrečiam nuomininkui nustatomas pagal krantinių naudojimo pobūdį ir kitus kriterijus.
Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacija sausį pranešė, kad nuo metų pradžios uosto žemės nuomos mokestis krovos įmonėms padidintas vidutiniškai apie 20 proc., o ne krovos įmonėms – net iki 240 proc.
Asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika laikosi ankstesnės pozicijos ir teigia, padidinti mokesčiai daro didelę įtaką uoste veikiančių įmonių konkurencingumui. Jis mano, kad tarifai turi būti peržiūrėti, nes neatitinka dabartinės situacijos.
„Matant situaciją krovinių rinkoje ir jų mažėjimą skaičiavimai, atlikti prieš kurį laiką, turėtų būti pakoreguoti, o žemės nuomos mokestis turi įtakos perkrovimo savikainai“, – BNS sakė V. Šileika.
Uosto įmonių atstovai šių metų pradžioje valdžios institucijoms siūlė atidėti naujų ar padidintų mokesčių įsigaliojimą bent iki 2025 metų.
„Visi šie klausimai yra mirties taške, atsakymų nėra“, – kalbėjo V. Šileika.
A.Latako teigimu, tiek valstybei, tiek krovos kompanijoms svarbu, kad kroviniai važiuotų į Klaipėdą, o ne kitus uostus, todėl svarbūs ir geležinkelių tarifai, ir automobilių leidimų kainos.
„Žinoma, situacija stebima, dabar yra sankcijos, karas, neaišku, kokie pokyčiai, niekas nežino, kur ir kada nenumatytų atvejų. Į tai bus atsižvelgiama. Mums svarbu, kad krovinys galėtų atvažiuoti į Klaipėdą, mums svarbūs geležinkelių tarifai, automobilių leidimų kainos, visi dalykai, kurie tą krovinį traukia į Klaipėdą, o ne kitus uostus. Visi – ir valstybinės įstaigos, ir krovos kompanijos – dėl to įtemptai dirba“, – kalbėjo A.Latakas.
Per praėjusius metus metus Klaipėdos uoste apsilankė 6,55 tūkst. laivų, jame krauta iki 45,6 mln. tonų krovinių – 4,6 proc. mažiau nei 2020 metais. Pagal pesimistiškiausią scenarijų, uosto direkcijos vertinimu, šiemet krova gali sumažėti daugiau nei 30 proc. – iki 31 mln. tonų.
Kovo pradžioje uosto vadovai prognozavo, kad dėl geopolitinių įvykių krova šiai metais gali kristi daugiau nei du kartus – iki 19 mln. tonų.