Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas sako, kad 2023 metai buvo geri atsižvelgiant į politinę ir ekonominę situaciją.
„Metai, vertinant karštą politinę atmosferą ir šąlančią ekonominę situaciją, tikrai buvo geri“, – antradienį žurnalistams Klaipėdoje sakė A. Latakas.
Tikimasi, kad šiais metais krova mažės dar apie 6 proc., o po to jau turėtų pradėti augti.
„Manome, kad krova (šiemet – BNS) bus apie 31 milijonas tonų, tiksliau skaičiuojant – 30,8 mln. eurų. Kodėl? Dar yra tranzitinio krovinio, o sankcijoms griežtėjant jo mažės. (...) 2024 metai turėtų būti tie, po kurių krova turėtų pradėti augti“, – sakė A. Latakas.
Jo teigimu, pernai uoste dar buvo 850 tūkst. tonų tranzitinių krovinių iš Baltarusijos ir daugiau nei 300 tūkst. – iš Rusijos.
2013-2020 metais uosto krova augo kasmet maždaug po 6 proc., tačiau trečius metus iš eilės mažėjo: 2022 metais perkrauta 36 mln., 2021 metais – 45,6 mln., o 2020 metais – 47,7 mln. tonų. Uosto krovos pajėgumai, direkcijos duomenimis, yra apie 70 mln. tonų.
Labiausiai mažėjo trąšų, daugėjo grūdų ir statybinių medžiagų
Pernai Klaipėdos uoste perkraunamų trąšų apimtys mažėjo 54 proc. iki 1,6 mln. tonų (2022 metais – 3,4 mln. tonų), metalo laužo sumažėjo 13 proc. iki 1,2 mln. tonų (1,4 mln. tonų), naftos produktų – 8 proc. iki 4,4 mln. tonų (4,8 mln. tonų), ro-ro krovinių – 6 proc. iki 5,2 mln. tonų (5,6 mln. tonų).
Grūdų krova augo 30 proc. iki 4,1 mln. tonų (3,2 mln. tonų), statybinių medžiagų perkrauta 1 mln. tonų, arba 30 proc. daugiau nei 2022 metais (0,8 mln. tonų), suskystintų gamtinių dujų – 2,35 mln. tonų, arba 8 proc. daugiau (2,18 mln. tonų).
Konteinerių krova augo 0,3 proc. iki 1,05 mln. vienetų, bet jais gabenamų krovinių kiekis sumažėjo 12 proc. iki 9,2 mln. tonų, kai 2022 metais 1,048 mln. konteinerių gabenamų krovinių kiekis siekė 10,5 mln. tonų.
Pernai 5 proc. iki 355 tūkst. padaugėjo į uostą laivais atvykusių keleivių.
A. Latakas: nėra blogai
A. Latakas sako, kad per pastaruosius ketverius metus 31 proc. mažėję krovos rezultatai atskleidžia, kad Klaipėdoje neliko krovinių iš Rytų, tačiau uostas veikia gerai nepaisant to, jog buvo stipriai paveiktas ir praradimai buvo dideli.
„Aš manyčiau, kad nėra blogai. Turime suprasti, kad tam tikra arterija uždaryta, viskas – su tuo reikia susitaikyti, čia nėra klausimų ir nereikia guostis, kad to nebeliko. Reikia žiūrėti, kas uoste įvyko: uostas toliau funkcionuoja, daro viską, ką darė iki tol, krovos požiūriu išlieka geriausias tarp Baltijos valstybių, nė viena įmonė nebankrutavo ir toje aplinkoje, tame spaudime, mano supratimu, tai tikrai yra pasiekimas“, – kalbėjo A. Latakas.
„Po šitokio smūgio uostas šiandien investuoja, krauna, atsiranda tam tikrų krovinių augimas“, – pridūrė jis.
A. Latako manymu, uosto veikla turėtų būti vertinama ne tik pagal krovos, bet ir kitos jūrinės pramonės, pavyzdžiui, laivų statybų ar vėjo jėgainių surinkimo veiklą, kuri generuoja pajamas, o ne krovinių kiekį.
„Įprasta, kad uosto veikla yra matuojama krovos kiekiu, bet tai nėra visiškai geras matmuo (...) Atsiranda visai kiti dalykai, kurie generuoja pajamas į valstybės biudžetą. Ko gero, uosto pajėgumų matavimas pirmiausiai galėtų būti finansinė kažkokia išraiška“, – sakė A. Latakas.
Uostas uždirbo pelno
Anot A. Latako, Uosto direkcija pernai uždirbo pelno, kuris dar neaudituotas, todėl sumos neįvardijo: „Pelnas, nepaisant to, kad krova krito, išliko panašus, dividendai išliks panašiame lygyje“.
2022 metais Klaipėdos uostas uždirbo 24,5 mln. eurų grynojo pelno (2021 metais – 36,3 mln. eurų), direkcija valstybei sumokėjo 7,7 mln. eurų dividendų (21,7 mln. eurų).
2023 metais į uosto infrastruktūrą investuota rekordinė 98 mln. eurų suma.
„Metai pasižymėjo rekordiniu investicijų skaičiumi – 98 mln. eurų“, – sakė A. Latakas.
Šiemet planuojama investuoti 68 mln. eurų: pradėti naują kruizinių laivų krantinės statybą, baigti bangolaužių remontą, tęsti infrastruktūros vėjo jėgainių krovai įrengimą. Šiemet taip pat planuojamas vandenilio gamybos vietos įrengimas, laivyno bazės statyba su patalpomis uosto kapitono tarnybai, sandėliais, technologinėmis patalpomis, paslaugų laivams infrastruktūra.
Per 2024-2027 metus į uosto infrastruktūrą ketinama investuoti 234 mln. eurų.
Uoste pernai apsilankė 5,3 tūkst. laivų (2022 metais – 5,6 tūkst., 2021 metais – 6,6 tūkst.).
