Apie tai, ko tikėtis šiemet ir kaip šioms stichijoms pasiruošti, pasakoja ekspertai.
Dažniausiai nukenčia nekilnojamas turtas
Kaip pastebi draudimo bendrovės ERGO Turto ir specialiųjų rizikų žalų administravimo skyriaus vadovė Margarita Čebelienė, daugiausia žalos gyventojų nekilnojamam turtui praėjusiais metais pridarė būtent gamtos stichijos. Skaičiuojama, kad audros ir jas lydinčios liūtys, krušos bei stiprus vėjas lėmė turto sugadinimus ar sunaikinimus už beveik 1,9 mln. eurų.
„Dėl siaučiančių gamtos stichijų dažniausiai nukenčia gyventojų būstai – lubos, sienos, grindys, gyventojai nuostolių patiria ir dėl viršįtampių sugadintų elektronikos bei elektros įrenginių. Taip pat liūčių metu neretai nukenčia ir apsemtuose namų rūsiuose saugomi daiktai“, – dažniausiai padaromas žalas vardija draudimo ekspertė.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas sako, kad augantis įvairių ekstremalių reiškinių – audrų, potvynių, sausrų ir kitų gamtos nelaimių skaičius yra susijęs su klimato kaita bei jos nulemtais procesais.
„Jau ilgą laiką vykstanti globalinė klimato kaita ir didėjanti vidutinė metinė oro temperatūra yra pagrindinis faktorius, lemiantis dažnesnes gamtos stichijas Lietuvoje. Kuo šilčiau, tuo daugiau išgarinama vandens ir ore susikaupia energijos, kuri vėliau pasireiškia ekstremaliais gamtos reiškiniais. Kylant vidutinei metinei oro temperatūrai ištinka stipresnės liūtys, siaučia daugiau vėtrų, vargina intensyvesnės karščio bangos. Tokie gamtos reiškiniai padaro ir vis daugiau nuostolių“, – pasakoja ekspertas.
Gamtos stichijos – suaktyvėjusios
Jis įspėja, kad ateityje gamtos stichijos ne tik bus ekstremalesnės, bet ir dažnės, nes net ir sumažinus šiltnamio dujų emisijas, vidutinė oro temperatūra kurį laiką vis dar kils iš inercijos.
„Jei sumažintume šiltnamio dujų emisijas dabar, temperatūra nustotų kilti tik po keliasdešimties metų dėl ilgo šių dujų gyvavimo ciklo. Todėl reikia priimti sprendimus ir kuo anksčiau imtis veiksmų, nes tai, kiek temperatūra kils toliau, priklausys nuo to, ką padarysime dabar“, – akcentuoja dr. D.Valiukas.
Ekspertas mini, kad Lietuvoje juntamesnis vidutinės metinės temperatūros augimas stebimas nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio, Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Būtent nuo tada ypač išaugo karštų dienų, kuomet oro temperatūra viršija 30 laipsnių karštį, skaičius. O nors metinis kritulių kiekis Lietuvoje kol kas nekinta, auga dienų, kai iškrenta didelis – nuo 10 iki 20 mm – kritulių skaičius.
„Ir šią vasarą Lietuvoje galime tikėtis sulaukti audrų, škvalų, liūčių. Pastaraisiais metais jos suintensyvėjusios, dažniau pasitaiko ir karščio bangos – tai gan ryški paskutinio dešimtmečio tendencija. Tokie reiškiniai tikrai dažnėja ir intensyvėja, bet, žinoma, juos lengviau ir pamatyti, nes fotografuojame, vieni su kitais dalijamės naujienomis socialinėse medijose“, – pasakoja dr. D.Valiukas.
Pasiruošti pavojui – įmanoma
Pasak jo, numatyti artėjančią audrą ar liūtį patiems nėra paprasta, o oro ar debesų stebėjimas ne itin padės. Labiau reikėtų kreipti dėmesį į pranešimus apie šalyje numatomus ekstremalius įvykius, kuriuos galite gauti į savo išmaniuosius telefonus. Gavus tokį pranešimą, ekspertas įspėja jo neignoruoti.
„Dar vienas potencialios gamtos stichijos pranašas gali būti karštis. Liepa ir rugpjūtis įprastai yra tie mėnesiai, kuomet ekstremalių gamtos reiškinių būna daugiausiai, nes istoriškai – tai ir karščiausi mėnesiai Lietuvoje. Bet šie reiškiniai gali slinkti laike – paankstėti ar pavėlyvėti, priklausomai būtent nuo temperatūros“, – kalba dr. D.Valiukas.
Draudimo bendrovės atstovė atkreipia dėmesį, kad išankstinis pasirengimas ir paprastos priemonės gali tapti svarbiu ginklu, gelbėjant turtą bei išliekant saugiems.
„Net jei danguje jau kaupiasi debesys, dar yra laiko pasirūpinti būsto ir kieme esančių daiktų saugumu – sunešti juos vidun ar bent jau uždengti ir pritvirtinti. Taip pat uždaryti langus bei balkonų duris, išjungti elektros prietaisus“, – pataria M.Čebelienė.
