Ko tikėtis iš mokesčių reformos: atlyginimų lapeliai keisis neatpažįstamai

Antradienį Vyriausybė uždarame posėdyje aptaria, kaip įgyvendins naują struktūrinę reformą – ji apims mokesčius, pensijų reformą, taip pat inovacijas, švietimą, sveikatos sektorių bei šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones. Nors šiuo metu būsima reforma dar „slapta“, tačiau užuominų, ko reikėtų tikėtis, buvo jau ne viena – 15min pateikia planuojamų pokyčių santrauką.
Vilius Šapoka ir Saulius Skvernelis
Vilius Šapoka ir Saulius Skvernelis / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Šiuo metu nėra abejonių, kad naujoje mokesčių pertvarkoje bus įtrauktas darbdavių ir darbuotojų įmokų „Sodrai“ sujungimas – visi mokesčiai, išskyrus darbdavių įmokas į Garantinį fondą, nuo 2019-ųjų turėtų atsispindėti darbuotojų atlyginimų lapeliuose.

Dėl to darbuotojai atlyginimų lapeliuose nuo kitų metų matytų gerokai didesnį atlyginimą prieš mokesčius, ir taip pat didesnius mokesčius – keisis pagrindiniai gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir „Sodros“ įmokų tarifai. Tačiau „į rankas“ gaunamas atlyginimas vien dėl šio veiksmo keistis neturėtų – pajamų didinimui numatytos kitos priemonės: neapmokestinamojo pajamų dydžio ir vaiko pinigų didinimas.

Vyriausybė dar nėra paaiškinusi, kokie konkretūs pajamų ir „Sodros“ įmokų tarifai bus taikomi bei kaip bus užtikrinama, kad darbdaviai nepiktnaudžiautų, o paliktų tą pačią darbo vietai skirtą pinigų sumą, kad darbuotojų atlyginimai nenukentėtų.

Iki šiol viešai taip pat buvo teigiama, kad bazinės pensijos mokėjimus planuojama perkelti į biudžetą, todėl padidėtų darbuotojų mokama GPM mokesčio dalis, o atitinkamai sumažėtų įmokos „Sodrai“.

Šiuo metu „slaptas“ rengiamas struktūrinės reformos dokumentas viešoms konsultacijoms ir diskusijoms bus pateiktas po pristatymo valdančiąją daugumą sudarančioms frakcijoms – po balandžio 10-osios.

Gali būti įvestos „Sodros“ įmokų „lubos“

Premjeras Saulius Skvernelis nuolat pabrėžia, kad mokesčių pertvarka nukreipta į skurdo bei socialinės atskirties mažinimui.

„Noras yra vienintelis, bent jau šitame etape, daryti žingsnius, kurie leistų gausinti pajamas jau dabar ne tik mažiausiai uždirbančių žmonių, kas buvo pernai padaryta, bet dabar daugiau nukreipta į viduriniąją klasę ir palengvinti tą naštą, kas ypač susiję su darbo santykių apmokėjimais. Galbūt šiek tiek koreguoti ir įvesti didesnį progresyvumą kalbant apie gyventojų pajamų mokestį, kitus tam tikrus tarifus persižiūrėti“, – praėjusią savaitę portalo 15min.lt konferencijoje kalbėjo S.Skvernelis.

Finansų ministras Vilius Šapoka dar kovo mėnesį teigė, kad planuojami mokesčių pakeitimai didins jų progresyvumą ir mažins darbo santykių apmokestinimą. Jis yra pažymėjęs, kad mokesčių progresyvumas bus užtikrinamas didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).

Taip pat V.Šapoka renginyje užsienio investuotojams yra teigęs, kad bus įvestos „Sodros“ įmokų „lubos“.

„Tikrai nėra noro ar tikslo didinti mokesčius, vienareikšmiškai galiu tą pasakyti, bet vis tiek kažkaip reikės – nekalbu apie didinimą mokesčių, – bet galbūt tam tikrų tarifų peržiūrėjimą (...) Jeigu apsispręsime įvedinėti taip vadinamas „Sodros“ lubas, tada bus labai aiškiai išdėstyta ir ta riba bus numatyta, kuri, sakykime, laikoma daug uždirbančiu“, – 15min teigė S.Skvernelis.

Gali didėti turto ir taršos mokesčiai

Anksčiau kalbėdamas LRT radijo laidai „Ryto garsai“ premjeras abejojo naujų mokesčių galimybėmis. Jis akcentavo, kad reikia sudaryti palankias sąlygas vietos ir užsienio verslui, kuris nori atsinaujinti, toliau investuoti į modernias technologijas.

Tačiau pats V.Šapoka dar pernai Seime yra užsiminęs, kad svarstytinas ir mokestis automobiliams, ir turtui taikomų mokesčių didinimas.

Tokius mokesčius įvesti spaudžia ir Europos Komisija. Eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis Seime yra teigęs, kad Lietuva turėtų pagalvoti apie turto ir aplinkosaugos mokesčius, būtina struktūrinė mokesčių reforma bei pajamų nelygybės mažinimas.

Tiesa, automobilių mokestis pajamų nelygybę tik didintų, kadangi didžiausia jo našta tektų mažiausias pajamas gaunantiems asmenims.

Didės vaiko pinigai

Vyriausybė savo priemonių plane šiemet užsibrėžė iki metų pabaigos patobulinti išmokų vaikams teisinį reguliavimą, kuris reikalingas nuosekliam vaiko pinigų didinimui.

S.Skvernelis jau yra paminėjęs, kad vaiko pinigai nuo dabartinių 30 eurų kitąmet galėtų pasiekti 50-60 eurų.

Daugiau pensijoms, tačiau fondų likimas neaiškus

Seimo pavasario sesijoje planuojama patvirtinti naują pensijų kaupimo antros ir trečios pakopos fonduose tvarką.

Tikėtina, kad bus atsisakyta pervedimų iš „Sodros“ į privačius pensijų fondus, o kaupimas bus skatinamas mokestinėmis lengvatomis gyventojams ir įmonėms, jeigu pastarosios prisidės prie darbuotojų įmokų, rašo BNS.

Kovą S.Skvernelis žadėjo, kad kartu su visais sprendimais bus apsispręsta ir dėl didesnių pensijų. Tačiau daug susipriešinimo kilo dėl antros pakopos pensijų fondų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis praėjusių metų pabaigoje teigė, kad Vyriausybė siūlys keisti antros pakopos pensijų fondų finansavimą – ketinama atsisakyti pervedimų iš „Sodros“ biudžeto, juos pakeičiant valstybės biudžeto bei pačių gyventojų didesnėmis įmokomis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kovą sukritikavo „miglotus“ valdančiųjų planus pertvarkyti pensijų ir mokesčių sistemas ir paragino negadinti gerai veikiančios sistemos bei nežadinti žmonių lūkesčių, jei jų bus neįmanoma įgyvendinti.

S.Skvernelis po to kartojo, kad Vyriausybė neketina iš esmės pertvarkyti pensijų kaupimo sistemos – anot jo, pensijų kaupimas tikrai išliks. Anksčiau jis yra sakęs, kad antroji pensijų kaupimo pakopa nebus naikinama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų