Įsivaizduokite asmenį, kuris dirba už vidutinį atlyginimą (maždaug 1200 eurų popieriuje arba maždaug 767 Eur į rankas).
Jei jis dviejų savaičių, arba 10 darbo dienų, atostogų išeitų kovo mėnesį, jo atostoginiai sudarytų 600 eurų prieš mokesčius. O jei atostogautų spalį – 554 eurus. Jei atostogos ilgesnės, skirtumai susidarytų dar didesni.
Tai nulemia atostoginių skaičiavimo metodika, o ji remiasi ankstesnių trijų mėnesių darbo dienų skaičiumi, paaiškina mokesčių ekspertė bei konsultacijų kompanijos „Fidexperta“ steigėja Rūta Bilkštytė.
Paprasčiausia atostoginius paskaičiuoti taip: praėjusių trijų mėnesių bendrą atlyginimą padalinti iš darbo dienų skaičiaus, tuomet gautą vienos dienos „įkainį“ padauginti iš atostogoms tenkančių darbo dienų.
Tai reiškia, kad jei pasitaiko mėnesių, kuriuose darbo dienų mažiau, pvz., dėl švenčių, nedarbo dienų, esant stabiliam mokamam atlyginimui, vienai dienai tenkantis atlyginimo vidurkis bus didesnis.
Šių metų kovas finansiškai yra palankiausias mėnuo atostogoms, kadangi gruodį darbo dienų skaičių mažino šventės, o vasaris yra trumpesnis mėnuo.
„Kovas eina po vasario mėnesio, kuomet darbo dienų skaičius mažesnis. Gruodį būna Kalėdos, sausį ar vasarį dar pasitaiko nedarbo dienų, o ir šiaip trumpas mėnuo, dėl to aišku, kai atostoginiai skaičiuojami pagal vidurkį, trijų mėnesių atlyginimą padalinus iš 60 ar 54 dienų, skirtumas susidarys. Bet į tai dėmesį turėtų kreipti jau skaičiuojantys kurmiai, kuriems svarbu ne atostogauti, o 30 eurų daugiau“, – juokauja R.Bilkštytė.
Atitinkamai, šiemet spalio mėnesį einantiems atostogauti darbuotojams atostoginiai bus skaičiuojami įvertinus didžiausią dirbtų dienų skaičių, todėl atostoginiai bus kiek mažesni.
Vis tik šia gudrybe negali pasinaudoti tie, kurių darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal išdirbtą laiką.
Išnyko platesnės galimybės „gudrauti“
Po Darbo kodekso pakeitimų, kuomet atostogos skaičiuojamos darbo dienomis, darbuotojams nebereikia spręsti rebusų dėl atostogų, kad dėl jų „neprapultų“ šventinės dienos.
„Anksčiau, kuomet atostogos būdavo skaičiuojamos pagal kalendorines dienas, būdavo laikotarpių, kada labai neapsimokėdavo imti atostogų – jei daug kalendorinių švenčių, ar ilgi savaitgaliai, ar turi papildomų nedarbo dienų auginant vaikus, dėl darbo stažo, paėmus ilgas atostogas, nedarbo diena, pvz., už Vasario 16-ąją ar Kovo 11-ąją pradingdavo. Nuo pernai, kai atostogos skaičiuojamos pagal darbo dienas, nebėra tokių žaidimų, kai darbuotojai ima atostogų dvi darbo dienas tarp švenčių ir t.t.“, – sako R.Bilkštytė.
Todėl darbuotojai gali drąsiai pildyti prašymą atostogoms tokiam laikotarpiui, kokį atostogaus – jis panaudos tik tiek atostogų dienų, kiek yra darbo dienų per tą laikotarpį, taip pat tokio dydžio bus apskaičiuoti ir atostoginiai.
Jeigu darbdaviai taiko premijas, ir jų skaičiavimo taisyklės aprašytos darbo sutartyse ar vidaus taisyklėse, kai kuriais atvejais skaičiuojant atostoginių dydį gali būti įtrauktos ir premijos. Tačiau vienkartinės netipinės premijos į atostoginius paprastai neįskaičiuojamos.
Atostoginiai negali būti mažesni nei minimalus atlyginimas
Jei asmuo uždirbą minimalų atlyginimą (MMA), jam naudinga atostogas naudoti po MMA padidinimo, kuris paprastai atliekamas sausio mėnesį – jo atostoginiai negalės būti mažesni, nei naujas MMA.
Pagal Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą, apskaičiuotas vidutinis dieninis darbo užmokestis, naudojamas atostoginiams skaičiuoti, negali būti mažesnis už tą mėnesį MMA pagrindu apskaičiuotą vidutinį darbo užmokestį, aiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Taip pat ministerija paaiškina, kad po mokesčių reformos skaičiuojant atostoginius, skaičiavimui naudojami pernykščiai atlyginimų dydžiai taip pat turėtų būti padauginti iš koeficiento 1,289 – tiek šiemet didėjo atlyginimai popieriuje.
Pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas, kuris mano, kad darbdavys pažeidė jo teises dėl darbo užmokesčio perskaičiavimo nevykdymo ar netinkamo vykdymo ar dėl netinkamo atostoginių apskaičiavimo, turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją, prašydamas įpareigoti atlyginti atsiradusią žalą. Be to, darbdaviams numatytos baudos nuo 150 iki 1450 eurų, pakartotinio pažeidimo atveju – nuo 1400 iki 3000 eurų, tyčinio pažeidimo atveju – nuo 2700 iki 6000 eurų.
