Norint nemokamo dokumento, tektų mokėti daugiau mokesčių
Sociologas, ekonomistas Romas Lazutka, atsakydamas į skaitytojos klausimą, teigia, kad reikalavimas pačiam žmogui susimokėti už privalomą dokumentą yra visai normalus, ekonomiškai pagrįstas sprendimas: „Jei pats žmogus nesumokėtų, kas tada turėtų mokėti? Valstybė pati juk neuždirba pinigų biudžetui.“
Pasak R.Lazutkos, norint, kad dokumentų gamybą finansuotų valstybė, reikėtų padidinti mokesčius, surinkti pinigus iš visų gyventojų, nesvarbu, ar jiems jau reikia keisti pasą, ar dar ne, ir juos skirti asmens tapatybės dokumentų gamybai. Tik tokiu atveju jie gyventojams būtų išduodami nemokamai. R.Lazutka pabrėžia, kad ekonominiu požiūriu tėra du variantai. „Arba kiekvienas susimoka už save, arba visi sumokame daugiau mokesčių, o dėl to, kuris iš variantų patogesnis žmonėms, jau reikėtų diskutuoti“, – teigia ekonomistas.
Kas sudaro dokumento kainą?
Asmens dokumentų išrašymo centro atstovai teigia, kad susimokama už dokumento blanką, darbą, susijusį su jo pagaminimu ir išdavimu, patikrinimus. Pasak Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vadovo Ramūno Matonio, į kainą neįskaičiuojama tik technikos ir informacinių sistemų kaina, pavyzdžiui, fotografavimo aparatai (biometrinių duomenų registravimo įranga), kompiuterinė įranga.
Anot R.Matonio, už minėtą įrangą iš mokesčių mokėtojų pinigų sumoka valstybė, bet iš to visiškai neuždirba: „Paso kaina yra jo savikaina, o kortelės kaina savikainos net nepadengia, todėl dalį jos dar primoka valstybė. Tai reiškia, kad dalis kainos už asmens tapatybės korteles sumokama per mokesčius. Nors dažnai sulaukiame gyventojų nusiskundimų dėl didelių asmens tapatybės dokumentų kainų, tai ne policijos reikalas. Juk ne mums skirti tie priekaištai. Valstybė taip apsisprendusi, o mes esame tik vykdytojai. Kokie nustatyti įkainiai, tokie ir yra, ne policija tuos pinigus gauna.“
Mokesčius nustato Vyriausybė
Asmens dokumentų išrašymo centro specialistai teigia, kad dokumentų kainas skaičiuoja ir Vyriausybei teikia Vidaus reikalų ministerija, o išduotų asmens dokumentų savininkė yra valstybė.
Pasak centro darbuotojų, nustatant rinkliavos dydį už asmens dokumentų išdavimą įvertinamos visos išlaidos, tarp jų ir lengvatos bei galimos išimtys. Tai reiškia, kad į kainą įskaičiuojama ir tų asmenų dokumentų kaina, kuriuos valstybė nuo rinkliavos atleidžia. Nuo jos, pagal įstatymą, atleidžiami kai kurie sunkiau besiverčiantys žmonės, valstybės išlaikomi asmenys, mažą darbingumą turintys, neįgalūs ar turintys teisinį nuo okupacijų nukentėjusio-represuoto asmens statusą žmonės.
Pasak Asmens dokumentų išrašymo centro atstovų, dalis asmens tapatybės kortelės kainos finansuojama valstybės, nes buvo priimtas politinis sprendimas, atsižvelgiant į piliečių nepasitenkinimą aukštomis dokumentų kainomis ir siekiant, kad asmens tapatybės kortelė taptų paklausiu dokumentu. Toks mokėjimo modelis reiškia, kad kortelę užsisakantis žmogus tuo metu sumoka mažesnę sumą pinigų, nes kita jos dalis ateina per mokesčius.
Per vieną darbo dieną dokumento gauti kol kas nepavyks
Pagal įstatymus, kiekvienas Lietuvoje gyvenantis ir 16 metų sulaukęs pilietis privalo turėti asmens tapatybės dokumentą. Tačiau pastebėjus, kad dokumento galiojimas greitai baigsis, o paso ar tapatybės kortelės reikia skubiai, planus gali tekti atidėti – per vieną darbo dieną šių dokumentų kol kas gauti nepavyks. Po vasario viduryje įvykusio gedimo Asmens dokumentų išrašymo centre ši paslauga vis dar neteikiama.
Greičiausiai pasigaminti pasą užtruks penkias dienas, sumokėti teks 57 eurus. Pigiausiai užsisakyti pasą šiuo metu galima susimokėjus 43 eurus. Tokiu atveju dokumento reikės laukti mėnesį. Asmens tapatybės kortelę gaminant mėnesį tektų sumokėti 8,60 euro, o per penkias darbo dienas – 19,60 euro.
