Trečiadienio vakarą apie valandą neveikė ne tik SEB interneto bankas, mobilioji programėlė ir tinklalapis, bet ir telefonas – klientus bankas įspėjo, kad prisiskambinti nepavyks.
Spalio 13 dieną trumpam buvo sutrikusi „Luminor“ interneto banko ir mobiliosios programėlės veikla: dalis klientų dėl techninių kliūčių nematė savo sąskaitų, negalėjo atlikti operacijų.
O per porą rugsėjo ir spalio savaičių „Swedbank“ paslaugos buvo sutrikusios keturis kartus: strigo mobilioji programėlė, dalis banko klientų negalėjo internetu prisijungti prie banko paslaugų, atsiskaityti kortelėmis.
Paklausti, kas lemia šiuos paslaugų sutrikimus, bankai apsiriboja lakonišku atsakymu, kad tai nutiko dėl techninių kliūčių, tačiau detaliau priežasčių nekomentuoja. O juos atstovaujančios Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Aistė Veberaitė 15min pabrėžė, kad su laikinais techniniais trikdžiais susidūrė tik keli konkretūs rinkos dalyviai – trikdžiai nėra būdingi visam sektoriui.
„Suprantame, kad trumpalaikiai techniniai nesklandumai gyventojams sukelia nepatogumų. Kredito įstaigos dėl jų nuoširdžiai apgailestauja ir trikdžius siekia pašalinti kuo greičiau“, – komentavo ji.
Lietuvos bankas: incidentai kelia susirūpinimą
Visgi komercinius bankus prižiūrinčio Lietuvos banko bankų ir draudimo priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė 15min pripažino, kad Lietuvos bankui kelia susirūpinimą incidentai, dėl kurių ilgesnį laiką sutrinka bankų paslaugų prieinamumas.
„Dėl to vertinama bankų teikiama incidentų informacija, vyksta priežiūrinis dialogas su paveiktomis įstaigomis, kad incidentų priežastys būtų ištaisytos ir nesikartotų“, – tvirtino ji.
Pasak jos, kai kyla mokėjimo paslaugų trikdžių, Lietuvos bankas atlieka vertinimus dėl priežasčių ir įstaigų pajėgumų priežastis ištaisyti laiku. Jei reikia, teikiami nurodymai dėl taisomųjų veiksmų, kurie turi sustiprinti įstaigų operacinį atsparumą.
Kodėl sutrinka bankų veikla?
Nors atskiri bankai, sutrikus mokėjimo paslaugoms, priežasčių nekomentuoja, A.Veberaitė išvardino kelis atvejus, kada laikinai gali sutrikti bankų veikla – sistemų atnaujinimai, trečiųjų šalių paslaugų ir ryšio sutrikimai.
„Šiuolaikinė bankininkystė neatsiejama nuo naujausių technologijų, o jų atnaujinimo darbai būtini aukščiausiam sistemų saugumui ir efektyvumui palaikyti. Kadangi bankininkystės sistemos yra kompleksiškos, kai kurie atnaujinimai gali užtrukti ilgiau, tam tikrais atvejais atnaujinimai gali lemti ir laikinus techninius trikdžius.
Laikini paslaugų sutrikimai taip pat gali įvykti dėl trečiųjų šalių paslaugų sutrikimų, ryšio sutrikimų ir kitų priežasčių. Visus trikdžius kredito įstaigų IT komandos sprendžia itin operatyviai“, – komentavo A.Veberaitė.
R.Bagdonienė priduria, kad dažniausiai bankų veiklos sutrikimų priežastys būna nulemtos techninės ar programinės įrangos gedimų, tačiau pasitaiko ir kibernetinių atakų.
„Pasitaiko atvejų, kai gedimai įvyksta dėl aplinkybių, kurių įstaigos negali kontroliuoti, pavyzdžiui, techniniai aparatinės įrangos gedimai. Be to, dėl įtemptos geopolitinės situacijos mūsų regione, į kredito įstaigas, taip pat ir veikiančias Lietuvoje, taikosi kibernetiniai nusikaltėliai, kurie vykdydami atakas, tokias kaip paskirstytos paslaugos trikdymo atakos (angl. Distributed Denial of Service (DDoS)), gali sukelti tam tikrų veiklos sutrikimų kredito įstaigoje“, – atskleidė R.Bagdonienė.
Tokios priežasties, sukeliančios sutrikimus, galimybę įžvelgė ir „Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius, ESET specialistas Lukas Apynis.
„Kai organizacijos neatskleidžia, kas tiksliai įvyko, galime tai irgi suprasti paprastai – bankai dažnai neskelbia detalių apie trikdžių priežastis dėl saugumo ir reputacijos sumetimų.
Mano nuomone, šie trikdžiai gali kilti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl kibernetinių atakų, kaip DDoS, taip pat infrastruktūros pokyčių, tokių kaip, planiniai atnaujinimai arba neplanuoti atnaujinimai ir inovacijų kūrimas.
Manau, kad šiuo metu inovacijos ir naujų funkcionalumų kūrimas, integravimas dažniau gali sukelti tokius sutrikimus (bug'us) ir kitas sistemines problemas“, – svarstė ekspertas.
Ramina, kad lėšos saugios
R.Bagdonienė ramina, kad laikini sutrikimai komerciniuose bankuose nekelia pavojaus gyventojų lėšoms. Pasak jos, Lietuvos bankai daug investuoja į klientų lėšų saugumą ir naudoja pažangias apsaugos sistemas.
Investuoti į IT infrastruktūrą ir kibernetinę saugą, siekiant sumažinti trikdžių riziką ir užtikrinti, kad elektroninės paslaugos būtų patikimos, bankus skatina ir Europos centrinis bankas (ECB) bei kitos priežiūros institucijos.
„Finansų sektorius apskritai yra vienas iš lyderių, užtikrinant klientų lėšų bei duomenų saugumą rinkoje“, – antrina Lietuvos bankų asociacijos atstovė A.Veberaitė, pridurianti, kad kredito įstaigos nuolat ir ypač daug investuotoja į IT sistemas ir kibernetinį saugumą.
Be to, R.Bagdonienė primena, kad gyventojų indėliai bankuose yra apdrausti indėlių draudimu.
Visgi bankų paslaugų sutrikimai, kad ir laikini, gyventojams ir verslui ima kelti ir kitų klausimų. Štai SEB klientė po pranešimu apie sutrikusias paslaugas kėlė klausimą, ar bus kompensuota juridiniams klientams už patirtus nuostolius.
To 15min pasiteiravo ir Lietuvos bankų asociacijos, tačiau atsakymas buvo lakoniškas: „Kredito įstaigos individualiai analizuoja ir sprendžia kiekvieną besikreipiančio kliento situaciją. Nuostolių kompensavimą reglamentuoja šalies įstatymai“.
Skaitmeniniame amžiuje prie trikdžių teks priprasti?
Atsakyti į klausimą, ar tokių mokėjimo paslaugų trikdžių ateityje daugės, ar mažės, kol kas niekas negali.
Tačiau R.Bagdonienė įsitikinusi, kad dėl aukšto skaitmenizacijos bankuose lygio labai sudėtinga visiškai išvengti tokių veiklos sutrikimų – jie kartais įvyksta beveik visose įstaigose.
Tam pritaria ir L.Apynis, pasak jo, šiuolaikiniame, sparčiai tobulėjančiame ir nuolatos besikeičiančiame technologijų pasaulyje „tokie sutrikimai tikrai nėra išvengiami“.
Visgi Vartotojų aljanso viceprezidentas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys su nuomone, kad turime tiesiog susitaikyti su dažnėjančiais mokėjimo paslaugų sutrikimais, nesutinka.
„Turi būti, kaip tik mažiau sutrikimų, nes tai, kad mes neturime alternatyvos, reiškia, kad jiems, bankams ir el. paslaugų tiekėjams, uždedama dvigubai, trigubai ar penkiagubai didesnė našta negu galbūt jie norėtų. Turiu du variantus, kaip atsiskaityti – grynieji ir kortelė, o po to man sakoma, kad grynųjų nebereikia, nemodernu, pereikime visi prie kortelių ir el. pinigų.
O tada išgirstu, kad el. pinigai lūžta, pripraskime prie to, nes didelis vartojimas“, – kalbėdamas su 15min kritikavo K.Kupšys. Jis priduria, kad bankai turėtų ir aiškiai komunikuoti priežastis, kodėl patiriami konkretūs veiklos sutrikimai, o ne „šluoti tai po kilimu“.
Gyventojams, kartais vis negalintiems atlikti internetinių mokėjimų ar užstrigusiems prie kasos su pirkinių maišeliu ir neveikiančia mokėjimo kortele, gyvenimas be grynųjų taip pat jau nebeatrodo tokia artima ateitis.
„Šiandien svarbiausia, kad kuo greičiau atsisakytume grynųjų“, – po 15min straipsniu apie sutrikusias SEB banko paslaugas ironizavo skaitytoja.
„Ir jie nori, jog atsisakytumėm grynųjų pinigų? Kiekvieną savaitę tai vienas, tai kitas bankas stringa, – antrino kitas.
„Ką tik degalinėje prisipyliau kuro, ateinu atsiskaityti... neveikia... Gerai, kad grynųjų piniginėje turiu, tai tiek tos bėdos...“ – spalį sutrikus „Swedbank“ paslaugoms rašė šio banko klientas.
Su nuomone, kad grynieji Lietuvoje artimiausiu metu dar neišnyks, sutinka ir Lietuvos banko atstovė R.Bagdonienė: „Akivaizdu, kad grynieji pinigai vis dar yra svarbi mokėjimo priemonė, ypač tam tikroms gyventojų grupėms.“
