Kokie bus Italijos referendumo padariniai eurui?

Nuo Didžiojoje Britanijoje ir JAV demokratijos sukrėtimų dar neatsigavę investuotojai nerimauja dėl Italijos ateities Europos pinigų sąjungoje. Jiems kelia nerimą tai, kad Italijos ministro pirmininko pralaimėjimas gruodžio 4 d. vyksiančiame referendume dėl konstitucinės reformos pakenktų trapiam šalies politiniam stabilumui.
Euro zonos krizė
Euro zona / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Tačiau atrodo, kad Italijos išstojimas iš euro zonos artimiausiu metu negresia, nes tam prireiktų visų pagrindinių politinių jėgų paramos, o teisinis procesas būtų labai sudėtingas.

Apie referendumą Italijoje laidoje „Laba diena, Lietuva" kalbėjo žurnalistas K. Kaupinis.

1. Kodėl investuotojai sunerimo?

Italijos ministras pirmininkas Mateo Renzi pasiūlė surengti referendumą ir pažadėjo atsistatydinti, jei referendumo rezultatai būtų jam nepalankūs, todėl jo pralaimėjimas galėtų tapti pagrindu surengti išankstinius rinkimus, be to, gali išaugti populistinio „Penkių žvaigždžių judėjimo“ populiarumas. Ši partija yra įsipareigojusi surengti referendumą dėl Italijos narystės euro zonoje. Kai kurie investuotojai prognozuoja Europos Sąjungos žlugimą, jau nekalbant apie bendrosios valiutos likimą. „Manome, kad ES žlugs ir kad Italija atsisakys euro, – teigė JAV įsikūrusio fondo „SEI Investments Co.“ atstovas Jimas Smigielis. – Dar visai neseniai tai atrodė neįmanoma, tačiau dabar mažų mažiausiai matome to proceso pradžią.“

2. Kiek prieš eurą yra nusistatęs „Penkių žvaigždžių judėjimas“?

Ši euroskeptikų partija aktyviai pasisako už referendumą dėl išstojimo iš euro zonos. „Penkių žvaigždžių judėjimui“ atstovaujantis Italijos parlamento žemųjų rūmų vicepirmininkas Luigi Di Maio teigė, kad, jei partija paims valdžią, ji sieks surengti patariamąjį referendumą dėl narystės euro zonoje. Di Maio aiškiai nepasakė, kuo jis norėtų pakeisti eurą, tik interviu dienraščiui „Repubblica“ nurodė, kad jis pasisakytų už „dviejų greičių eurą arba nacionalinę valiutą“.

3. Kodėl investuotojų baimės atrodo perdėtos?

Norint išstoti iš euro zonos, prireiktų daug laiko ir sudėtingų derybų. Kaip teko patirti Didžiajai Britanijai, susidūrusiai su Europos Sąjungos sutarties 50 straipsniu, išstoti iš ES arba atsisakyti dalies su naryste susijusių įsipareigojimų nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. „Nuogąstavimai, kad Italija išstos iš euro zonos kitą dieną po referendumo ar net gerokai vėliau, yra smarkiai perdėti“, – teigia Italijos tarptautinių politinių studijų instituto Europos reikalų analitikas Antonio Villafranca. Net jei po M. Renzi pralaimėjimo būtų surengti išankstiniai rinkimai, „Penkių žvaigždžių judėjimo“ galimybės tapti valdančiąja jėga priklausytų nuo rinkimų sistemos pokyčių. Laimėti rinkimus gali būti negana, nes, pasak A. Villafrancos, partijai būtų sunku rasti partnerių parlamentinei daugumai suburti. Be to, jei būtų nuspręsta išstoti iš ES, kiltų teisinių kliūčių.

„Scanpix“/AP nuotr./Roma
„Scanpix“/AP nuotr./Roma

4. Kokios yra teisinės kliūtys?

Italijos konstitucija draudžia atsisakyti tarptautinių sutarčių rengiant balsavimą, todėl dar iki referendumo konstituciją tektų keisti. Atitinkama pataisa įsigaliotų tik jei už ją balsuotų abiejų parlamento rūmų dviejų trečdalių dauguma; be to, greičiausiai prireiktų dar vieno referendumo prieš tai, kai būtų galima surengti referendumą dėl narystės euro zonoje. Ir net jei italai balsuotų už išstojimą iš euro zonos, tokį sprendimą galėtų užblokuoti Konstitucinis teismas.

5. Kiek neigiama būtų biržų reakcija į pasitraukimą iš euro zonos?

Pasak banko „JPMorgan Chase & Co.“ ekonomistų, pakanka vien politinių ketinimų, kad biržose kiltų neigiama reakcija. „Bet koks bent kiek rimtesnis pareiškimas apie planus išstoti iš euro zonos gali sukelti kapitalo nutekėjimą ir didelę sumaištį biržose, tad biržų spaudimas gali priversti partijas, kurios agitavo už išstojimą iš euro zonos, greitai pakeisti savo planus“, – analitinėje pažymoje teigė Londone dirbantys ekonomistai Gianluca Salfordas ir Marco Protopapa. Net prieš gruodžio 4 d. referendumą biržose juntama įtampa dėl galimų referendumo padarinių.

6. Ar italai nori atsisakyti euro?

Atrodo, kad ne. Lapkričio 21 d. dienraščio „La Stampa“ paskelbtos apklausos duomenimis, tik 15,2 proc. šalies gyventojų pasisako už išstojimą iš euro zonos, o 67,4 proc. aiškiai remia bendrąją valiutą.

7. Tad pagrindo nerimauti nėra?

Sunku pasakyti. Viena aišku – jei kitą mėnesį rengiamame referendume italai pasisakys prieš siūlomą reformą, tai sukels politinę ir ekonominę sumaištį. Ir niekas nežino, koks būtų jos mastas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų