„Pirmas dienas jie prisiminė su išgąsčiu. Sausio pirmomis dienomis parduotuvės buvo padarytos kaip valiutos keityklos. Pas juos didžiausia kupiūra buvo 500 latų, o daugelis ėjo pirkti labai mažų daiktų: degtukus, pieną ir t.t. Ir duodavo tokią kupiūrą. Eurai baiginėdavosi vidurį dienos, o pirkėjai palikinėdavo krepšelius, eidavo lauk iš parduotuvės, jei ji neturėdavo eurų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji valanda“ latvių patirtį primena D.Dundulis.
Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad jį šokiravo faktas, jog Latvijos atveju inkasatoriai ir bankai nespėjo skaičiuoti grynųjų pinigų ir tai tęsėsi beveik tris mėnesius.
„Bankai turi atlikti šią funkciją – pakeisti pinigus iš vieno nominalo į kitą. Mano pamąstymas toks, kad didžiausia kupiūra, kuri galėtų atsidurti Lietuvos prekybos centruose, ja būtų galima atsiskaityti, būtų 100 Lt. Jeigu tai didesnės sumos, žmonės turi kreiptis į bankus ir ten pasikeisti.“
Mano pamąstymas toks, kad didžiausia kupiūra, kuri galėtų atsidurti Lietuvos prekybos centruose, ja būtų galima atsiskaityti, būtų 100 Lt. Jeigu tai didesnės sumos, žmonės turi kreiptis į bankus ir ten pasikeisti.
„Jei į parduotuves bus važiuojama su didelėmis pinigų sumos, padidės ir banditizmo galimybė“, – pridūrė pašnekovas.
Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Arturas Mackevičius taip pat išsako savo nuogąstavimus, kad parduotuvės gali tapti valiutos keityklomis.
Labiausiai išgyventi turėtų provincijose įsikūrę verslininkai. Pasak asociacijos pirmininko, jie tikrai susidurs su apyvartinių lėšų stygiumi.
„Iki artimiausių bankomatų yra toli (...), vyresni žmonės patys nelabai vairuoja, tai pasikeisti pinigus bus problematiška, juo labiau, kad Latvijoje reikėjo prie bankomatų laukti 3-5 val., o ten dar ir eurų pritrūkdavo. Natūralu, kad įmonė įnešti pinigus litais, o atsivežti eurus, neturės galimybės, todėl turės stabdyti prekybą“, – konstatuoja A.Mackevičius.
Visą laidos įrašą galite išgirsti čia.
