Kol rekonstruojamas Vilniaus oro uostas, Kauno oro uosto (KUN) skrydžių skaičius liko mažesnis nei buvo Vilniuje, nors laikinojoje sostinėje tilpo dviejų oro uostų skrydžiai.
Vidutiniškai birželį Vilniuje buvo aptarnaujama apie 135 skrydžius per dieną, o pastarosiomis dienomis Kaune – 110 skrydžių per dieną. Prieš rekonstrukciją Kauno oro uostas aptarnaudavo apie 25 skrydžius per dieną.
„Salotiniai žmogeliukai“ pasitinka kiekvieną
Nei viename oro uoste keleiviai nesulauktų tiek dėmesio – KUN prie kiekvieno atvykstančio ar išvykstančio keleivio netrukus prisistato salotine liemene vilkintis darbuotojas ir siūlosi pagelbėti ieškant reikalingo terminalo, atsakyti į kylančius klausimus. Būna momentų, kai oro uoste „salotinių“ žmogeliukų yra daugiau nei pačių keleivių.
„Taip, viskas eina kaip planuota. Tiek infrastruktūra atlaiko keleivių srautus, kuriuos turime, tiek ir iš keleivių girdime labai gerus ir net geresnius nei anksčiau atsiliepimus apie kelionės patirtį. Iš tiesų viskas vyksta na bent jau pagal planą, jeigu ne dar geriau“, – teigia vykdomasis Lietuvos oro uostų direktorius Donatas Voveris, atsakingas už Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos projektą.
Gausų personalo kiekį jis aiškina tuo, kad keleiviams Kaune infrastruktūra yra nauja ir galbūt nežinoma.
„Visada buvo numatyta, kad keleiviais maksimaliai rūpinsis ir papildomi darbuotojai, ir Lietuvos oro uostų administracijos savanoriai, tam, kad keleivio patirtis oro uoste būtų maksimaliai gera, kad iškiltų kuo mažiau klausimų ar nepatogumų. Dėl to dauguma keleivių yra pasitinkami dar prie oro uosto terminalų įėjimų, kur mūsų savanoriai padeda keleiviams susirasti atitinkamą terminalą, susirasti visą kitą reikiamą informaciją“, – aiškina D.Voveris.
Jis skaičiuoja, kad oro uoste dirba apie 150 papildomų laikinųjų darbuotojų, taip pat apie 50 savanoriškai dirbančių Lietuvos oro uostų administracijos darbuotojų.
„Tačiau reikia įvertinti, kad veiklą į Kauną perkėlė ir visos kitos organizacijos bei įmonės, kurios dirbo Vilniuje. Tai ir antžeminio aptarnavimo įmonės, muitinė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Kiekvieną dieną Kaune būna apie 300-400 žmonių, kurie šiaip įprastomis sąlygomis dirbtų Vilniuje.
Keleiviai vertina teigiamai
D.Voverio žodžius patvirtina ir dauguma keliautojų, atvykusių ar išvykstančių iš oro uosto.
Į Hurgadą skrendanti visaginietė Česlava stebėjosi, kad visi oro uoste nori kuo nors pagelbėti.
„Mes atvažiavom ir iškart mus sutiko prie autobuso, pasakė, kur reikia eiti, kur vizą priklijuoti. Ten stovi mergaitės, ne viena, o trys-keturios, ir visos klausinėja – gal padėti, gal padėti? Vilniuje tikrai taip nebūdavo, reikėdavo pačiai visko ieškoti“, – sako Česlava.
Ji tik apgailestavo, kad skrydis į Hurgadą nukeltas dėl vėluojančio lėktuvo, dėl to oro uoste teks praleisti dvi papildomas valandas, o gal ir daugiau, jei skrydis vėl bus atidėtas. Tačiau artėjančių atostogų nuojauta palaikė teigiamą nuotaiką.
Keleivis Dainius teigė, kad Kauno oro uoste lankosi pirmą kartą.
„Net nežinau, ką papasakoti, viskas labai greita, labai paprasta. Lėktuvas nusileido, penkios minutės ir mes prie pasų kontrolės, jokių eilių ar nesklandumų, viskas puiku“, – sako Dainius.
Antradienį eilių nebuvo ir prie keleivių patikros punktų.
„Atvažiavome čia autobusu, viskas be jokių problemų. Neturėjom kažko labai planuoti, internetu užsakiau bilietus. Net ir tie laikini pastatai atrodo gerai. Eilių prie patikros visai nebuvo, tik kad mūsų reisas dabar vėluoja“, – teigė keleivis Vitalijus.
Kita oro uosto lankytoja Aušra iš Vilniaus taip pat teigė atvykusi autobusu.
„Na, mums tai viskas puikiai, gal kam nors ir negerai buvo, bet mums nepatogumų nesukėlė. Autobusu atvažiavau viena, labai gerai buvo, prie pat oro uosto privežė“, – teigia Aušra.
Piktina automobilių stovėjimo kainos
Tačiau kai kurie 15min kalbinti keleiviai turėjo ir nusiskundimų. Vienas didžiausių iš jų – automobilių stovėjimo aikštelės kaina.
Toliau nuo oro uosto esančioje stovėjimo aikštelėje ilgalaikis automobilio saugojimas kainuoja 7 eurus per parą, kitoje – 10 eurų, o prie pat oro uosto esančioje aikštelėje jau reikėtų atseikėti 15 eurų per parą.
„Gegužę čia skridau ir mokėjau 30 eurų. O dabar – 90. Tai kainos čia daugiau nei dvigubai didesnės. Buvo 4,1 euro, o dabar jau 10. Daugiau tai čia jokių problemų nėra. Bet per tuos du mėnesius čia gerai užsidirbs“, – teigė panoręs likti neįvardytu keleivis. Jis vylėsi, kad atidarius Vilniaus oro uostą automobilių stovėjimo kainos vėl bus sumažintos.
Nors kaina ir padidėjo, vizualiai ilgalaikio automobilių saugojimo aikštelės atrodo kone visiškai užpildytos – laisvos tik pavienės vietos. Lietuvos oro uostų atstovų patikino, kad antradienį užimta buvo daugiau nei pusė vietų. Daugiau vietų yra tik trumpalaikio stovėjimo aikštelėje, kurioje para automobilio saugojimo kainuotų 15 eurų.
„Automobilių srautas tikrai yra ženkliai išaugęs, tačiau kol kas dėl to problemų neturime, – tikina D.Voveris. – Mūsų stovėjimo aikštelių pajėgumai buvo praplėsti bent dvigubai šiam 35 dienų laikotarpiui – kol kas jose vietų dar yra, bet tos vietos pildosi. O labiausiai džiugina, kad keleiviai aktyviai naudojasi autobusais ir traukiniais.“
Jis rekomenduoja nevykti savu automobiliu vietos stovėjimo aikštelėse nerezervavus iš anksto – tokiu atveju garantijos dėl vietos nėra.
„Vykstantys savo transportu dėl vietos aikštelėje bus užtikrinti tik tokiu atveju, jei tą vietą įsigis iš anksto internetu, tą galima padaryti Kauno oro uosto tinklalapyje“, – sako D.Voveris.
Jis siūlo įvertinti kitas keliavimo alternatyvas – iki oro uosto tiesiogiai veža autobusai iš Vilniaus, oro uostą galima pasiekti į Kauną atvažiavus traukiniu ir persėdus į 29 maršruto autobusą, taip pat prie oro uosto galima palikti „City bee“ automobilį.
Kitas lankytojų pasipiktinimas – itin didelės kainos oro uoste. Vandens buteliukas čia kainuoja ir 1,8 euro, o kava – ir 3,5 euro, tiesa, yra ir mažesnių kainų.
„Pats prieš mėnesį skridau iš Vilniaus į Glazgą ir kaina oro uoste buvo 1 Eur už vandens buteliuką. Tai man kilo klausimas, ar čia bando Kauno oro uostas per 35 dienas, kurias bus uždarytas Vilniaus oro uostas, atidirbti už tą laiką“, – teigia 15min skaitytojas. Jis patikina, kad keliauja daug, tačiau tokių kainų Europos oro uostose nėra matęs.
Patyrė pačią blogiausią kelionę
Tačiau viena keleivė, paprašiusi ją įvardyti Veronika (pavardė ir vardas redakcijai žinomi), tikina, kad oro uoste patyrė vieną iš blogiausių kelionių gyvenime, kuri kainavo daug emocijų ir susidėjo iš virtinės nesėkmių.
„Parskridome iš Bulgarijos ir viskas prasidėjo nuo pasų kontrolės. Ten eilė slinko labai ilgai, darbuotojai apžiūrinėja kiekvieną pilietį, taip nuodugniai, lyg būtume kokie teroristai, kiekvieną raukšlelę veide tikrina, vaikus liepia pakelti. Labai ilgai truko, bet čia dar ne blogiausia“, – savo istoriją pradėjo Veronika.
Nuėjus atsiimti bagažo laukė dar daugiau staigmenų – pradžioje buvo iškrautas ne to lėktuvo bagažas. Jį teko sukrauti atgal, tuomet atrasti ir pateikti reikalingą bagažą. Tai, anot Veronikos, užtruko apie valandą.
Tuo metu laikiname terminale laukusi moteriškė sumanė pasižvalgyti lauke, kurioje vietoje stovės autobusai.
„Gal aš padariau nedidelę klaidą, galvojau, iškišiu galvą, kur ten tie autobusai į Vilnių. Žengiau žingsnį į priekį, tuomet atgal, ir manęs darbuotojai nebeįleido, nors prie jų akių buvau viena. Sako, čia baigiasi apsaugos zona ir atgal negalima. Už patikrinimo salės – pusė žingsnio, o atgal ne, ir viskas. Aš su jais 15 minučių ginčijausi, kad paliktas nepilnametis vaikas, pas jį negalėjau grįžti“, – sako Veronika.
Galiausiai oro uosto apsauga, anot jos, nusileido, tačiau „apčiupinėjo visų akivaizdoje kaip kokią didžiausią teroristę ir tuomet leido grįžti, bet asmeninius daiktus liepė palikti“.
„Atvažiuoja tas bagažas po gero pusvalandžio, ir visi drabužiai kyšo iš visų pusių. Nuėjau pasiaiškinti į „Small Planet Airlines“, o ten sako, kad jei niekas nedingo, tai viskas gerai. O kad viskas išversta, įskaitant apatinius, na, tikrai nemalonu. Jie jokios atsakomybės neprisiima“, – teigia Veronika.
Ji pastebėjo, kad netgi tie daiktai, kurių įsinešti atgal į paviljoną apsaugos darbuotojai jai neleido, prieš atsiimant jau buvo išmėtyti tame pačiame paviljone, įskaitant ir bankų korteles.
„Jei jau tokios taisyklės, tai kur tos jų ribos. Akivaizdžiai matėsi, kad aš tik žingsnį atgal žengiau. Ar aš galėjau sprogmenų prisidėti, kad žiūri kaip į kokį nusikaltėlį. Jokių ženklų išeinant iš to paviljono nėra. Čia durys praviros, man į galvą neatėjo, kad negalima žengti ten žingsnio“, – tikina Veronika.
Veronika piktinasi, kad taip oro uoste praleido 2 valandas, pavėlavo į autobusą. Tas autobusas, kuriuo važiavo, vėlgi buvo pilnas.
„Visa virtinė nemalonumų, tai net nežinau, ar čia taip jau gerai tas oro uostas veikia. Esu labai daug kur keliavusi, bet to dar niekur nesu patyrusi“, – piktinasi Veronika.
11 tūkst. keleivių per dieną
Pasak D.Voverio, Kauno oro uoste būna trys pikai: ryte tarp 4 ir 5 valandos būna daug išvykstančių keleivių, dieną 14-16 val. padaugėja tiek išvykstančiųjų, tiek atvykstančiųjų, o taip pat oro uostas labiau apkrautas vakare 19-22 valandą.
„Mes tikėjomės, kad per dieną iš viso Kauno oro uostu pasinaudos 10,8 tūkst. keleivių. Dabar, po kelių pirmųjų dienų matome, kad su šiuo skaičiumi pataikėme. Turime dienų, kai keleivių yra vos mažiau nei 11 tūkst., tačiau dvi dienas keleivių skaičius netgi perlipo 11 tūkst. Kita vertus, infrastruktūra yra parengta aptarnauti dar didesnį keleivių skaičių, tačiau matome, kad to maksimumo nepasieksime“, – sako D.Voveris.
Jis patikslina, kad KUN būtų pajėgus aptarnauti apie 14 tūkst. keleivių per dieną – tiek pat keleivių sulaukdavo Vilniaus oro uostas.
Jis patikina, kad dalis infrastruktūros Kaune liks – tai esamas terminalo atnaujinimas, atnaujintas peronas, dalis stovėjimo aikštelės. Išnuomoti laikini pastatai vėliau bus išmontuoti.
Prekybininkai tikėjosi daugiau klientų
Kauno oro uoste dirbantys prekybininkai teigia nejuntantys klientų pertekliaus.
„Vieną dieną tik buvo daugiau žmonių, užvakar. Dar kai atidarymas buvo, pats persikėlimas, buvo padaugėję. Dabar praktiškai sėdime. Jei prastas oras, žmonės daugiausia eina į vidų“, – sako „Vero Cafe“ barista Dominykas ir patikina, kad čia kavinė atidaryta tik tol, kol vyks rekonstrukcija Vilniaus oro uoste.
Parduotuvėje „Narvesen“ dirbanti pardavėja tikino, kad naktimis žmonių itin nedaug, o ir dieną darbo ne per daugiausia.
„Aš čia vasarai įsidarbinau ir dirbu pirmą savaitę. Įsivaizdavau, kad bus baisiau, bet tikrai nėra labai daug žmonių“, – sako pardavėja.
Tačiau automobilių nuomos punktų darbuotojai patikina, kad darbo padvigubėjo.
„Užsakymų labai padaugėjo, nes pas mus ir Vilniuje užsakymų nuolat buvo daug. Kadangi dabar visi Vilniaus klientai leidžiasi Kaune, automatiškai tų rezervacijų padaugėjo. Čia perkelta dauguma automobilių, plius minus visi, kurie buvo Vilniuje“, – sako „Sixt“ darbuotoja Šarūnė ir vertina, kad darbo apimtys Kaune išaugo bent dvigubai.
Automobilių nuomos punkto „Green Motion“ darbuotojai tikino, kad iki tol Kaune nedirbo. Automobilių nuomos kainos, pasak jų, čia tokios pačios kaip ir Vilniuje.
Vilniuje darbai vyksta pagal planą
Lietuvos oro uostų atstovas patikimo, kad Vilniaus oro uoste darbai atliekami pagal planą ir planuojama oro uosto atidarymo data – rugpjūčio 18 d.
„Šiuo metu jau yra asfaltuojamas kilimo-tūpimo takas, take jau yra vedžiojamos komunikacijos, kurios bus reikalingos signalinių žiburių sistemos parengimui, taip pat yra atliekama signalinių žiburių rekonstrukcija iš abiejų tako pusių ir jau artėja pabaigos link lietaus surinkimo sistemos montavimas“, – darbus vardijo D.Voveris.
