Komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Gintautas Paluckas sako, kad toks kiekis neturėtų neigiamos įtakos visuomenės sveikatai ir nepaveiktų alkoholio prekybininkų.
„Tokia apimtis alkoholio į rinką nepapultų ir prie viso to tokia nedidelė apimtis jokios įtakos nei visuomenės sveikatai, nei importuotojams bei prekeiviams neturėtų“, – trečiadienį komiteto posėdyje sakė G. Paluckas.
Be to, kaimo turizmo sodybas turinčių ir grūdines kultūras auginančių ūkininkų pagaminti tradiciniai alkoholiniai gėrimai negalėtų būti parduodami, tik degustuojami, jų nebūtų galima vežti ar gaminti naudojant priemaišas.
„Sumažinti alkoholio gamybos apimtį iki 100 litrų, netransportuoti, nepardavinėti kaimo turizmo sodyboje, kurią turi turėti ūkininkas, kuris turi sodinti ir auginti savo grūdus ir prie viso to tai gaminti be jokių papildomų priemaišų, kad būtų išlaikoma tradicinė kokybė“, – sakė komiteto išvadas dėl pataisų rengęs G. Paluckas.
Komitetas trečiadienį pritarė tai numatančioms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms.
Anksčiau pataisų iniciatoriai siekė, kad samanę bei kitus tradicinius gėrimus ūkininkai galėtų gaminti iki 1 tūkst. litrų per metus, tačiau šis projektas sulaukė nemažai pastabų.
G. Paluckas sakė, kad įteisinus naminukę pagal ankstesnį projektą tokia veikla dėl jos kainos ir biurokratinių suvaržymų būtų neįmanoma.
„Paprastai tariant, tai būtų lėmę, jog šis užsiėmimas būtų nesvietiškai brangus ir biurokratiškai tiek suvaržytas, kad tiesiog tai būtų netikras teisės aktas, kuriuo niekas nesivadovautų, nes tos veiklos nebūtų galima vykdyti“, – teigė G. Paluckas.
Konservatorius Mindaugas Skritulskas, taip pat rengęs išvadas dėl pataisų, nurodė, kad ūkininkai ruošiantis gėrimų gamybai ir ją užbaigus turėtų informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, pagamintus gėrimus nedelsiant išpilstyti ir sužymėti pagal reikalavimus.
Įstatymo pataisas teikęs liberalas Eugenijus Gentvilas Ekonomikos komiteto pasiūlymą vadina kompromisiniu, tačiau prašė ieškoti galimybių mažinti galimą biurokratinę naštą tradicinių gėrimų gamintojams.
„Reikia eiti į kompromisus, jeigu mes norime apskritai įteisinti kaip kultūrinį paveldą (...). Dar jeigu komitetas pažiūrėtų dėl visų patikrų ir biurokratizmo galimo mažinimo, (...) tada, sakyčiau, toks kompromisas priimtinas“, – trečiadienį komiteto posėdyje sakė E. Gentvilas.
Tuo metu kaimo turizmo asociacijos tarybos narys Erikas Augustinavičius sako, kad leidžiant gaminti iki 100 litrų naminukės tokia veikla ūkininkų nesudomins dėl didelės kontrolės ir kitų veiksnių, kita vertus, anot jo, toks įstatymas yra geriau nei dabartinė padėtis.
„Aš labai abejoju, ar daug ką sudomins toks (leidimas – BNS), nes vien kontrolės visi aspektai – tik savo reikmės, tik duoti vaišinti ir tiek apsikrauti kontrole – bus, mano nuomone, įstatymas dėl pliusuko (...) Didelio palaikymo iš sodybų savininkų tikrai, nemanau, kad sulauks. Bet geriau toks, negu nieko“, – trečiadienį komiteto posėdyje sakė E. Augustinavičius.
Seimas pataisas ketina svarstyti pavasario sesijoje. Iki to laiko Vyriausybė ir institucijos turėtų suderinti savo pozicijas dėl naminukės gamybos licencijavimo, kontrolės ir šios veiklos atsakomybės taikymo klausimus.
