„Akivaizdu, kad įmonės konkurencingumas ir jos požiūris į inovacijas yra tiesiogiai susiję veiksniai. Lietuvos politika formuojama siekiant, kad ši tendencija būtų diegiama ne tik įmonėse, bet ir visuomenėje. Įgyvendinamos priemonės skirtos informacijos apie inovacijų naudą sklaidai, taip pat pradinėms investicijoms ieškant būdų bendradarbiavimui su mokslo institucijomis užmegzti ir, be abejo, stambiems mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros projektams plėtoti“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas. Pasak jo, ryžtis permainoms niekada nebūna lengva, tačiau kiekviena įmonė turi tinkamai atsižvelgti į rinkos pokyčius ir ryžtingai žengti perspektyviu inovacijų keliu.
„Įgyvendinamos priemonės skirtos informacijos apie inovacijų naudą sklaidai, taip pat pradinėms investicijoms ieškant būdų bendradarbiavimui su mokslo institucijomis užmegzti ir, be abejo, stambiems mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros projektams plėtoti.“ Ūkio ministras E. Gustas
Lietuva, aktyviai rengdamasi 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos laikotarpiui, nuo 2012 m. pradėjo procesą, žinomą „sumanios specializacijos“ pavadinimu. Jos tikslas – kurti inovatyvias technologijas, produktus, procesus atsižvelgiant į globalias tendencijas ir ilgalaikius šaliai iškeltus uždavinius. „Sumani specializacija“ padės didinti Lietuvos verslininkų konkurencingumą globaliose rinkose.
Maisto pramonės inovatyvumo skatinimas – vienas iš „sumanios specializacijos“ prioritetų. Maisto produktų gamintojai skatinami kurti ir gaminti saugesnį ir naudingesnį maistą.
Investavo ir suklestėjo
UAB „Biržų duona“ sugebėjo surasti naują kryptį: ėmusi investuoti į modernias gamybos technologijas, asortimento naujinimą bei plėtrą, inovatyvių produktų kūrimą iš senos, regioninės reikšmės kepyklos tapo konkurencinga Lietuvos ir užsienio duonos gaminių rinkos dalyve. Jos produkcija eksportuojama į JAV bei daugelį Europos šalių.
Už gebėjimą efektyviai susieti lietuviškas duonos gamybos tradicijas ir naujausias technologijas „Biržų duona“ yra netgi gavusi „Inovacijų prizą 2012“ („Inovatyvios įmonės“ kategorija). „Kepėme duoną tradiciniu būdu, taip toliau ir kepsime. Tačiau pasitelkę mokslą mes ieškome būdų, kaip ją tobulinti, kaip išgauti geresnį jos poskonį“, – sakė bendrovės komercijos direktorius Andrius Kurganovas.
Robotai didina našumą
A. Kurganovas pabrėžė, kad iki šiol investicijos į modernią gamybos įrangą buvo ne vienkartinės, o nuolatinės. „Kasmet įsigyjame įrenginių, kurie didina darbo našumą, kartu taupo energetinius išteklius“, – pasakoja komercijos direktorius.
Viena tokių technologijų – modernus automatinis duonos kepimo įrenginys, aptarnaujantis krosnis.
Moderninant bendrovę buvo svarbu atnaujinti ir miltų tiekimo sistemą. „Įsivaizduokite, ką reiškia kokias 20 tonų miltų žmonėms perkilnoti. Dabar, investavus į naują sistemą, atvažiuoja miltovežis ir supila miltus į bunkerius. Dozatorius miltus perduoda į įrenginius. Nors aparatūra kainuoja, mes laimime: tai efektyvu, mažėja sąnaudos“, – teigė A. Kurganovas.
„Biržų duona“ yra investavusi ir į šaldymo ūkį. Speciali šaldymo įranga leidžia gaminti šaldytą duoną, bandeles ir kitus gaminius. Šaldyta produkcija atvėrė kelią į užsienio rinkas – juk šaldytuvuose šiuos produktus galima išlaikyti daug ilgesnį laiką nei jau iškeptus.
Šiemet „Biržų duona“ investavo 191 tūkst. eurų į šiluminės energijos taupymo sistemą.
Plėtra – su naujais produktais
Technologijos – svarbu, tačiau įmonės vadovai ne mažiau reikšminga bendrovės strategija laiko ir asortimento plėtrą. Iš naujesnių gaminių A. Kurganovas vardija prancūziškus skanėstus „Macarons“ ir pyragėlius „Canelles“.
„Jeigu būtume ir toliau gaminę tik duoną, įmonė nebūtų tiek pasiekusi, nebūtų atlaikiusi konkurencijos“, – įsitikinęs A.Kurganovas.
Šiandien bendrovės asortimentą sudaro dešimtys rūšių duonos, bandelių, pyragų, pyragaičių, sausainių, duonos lazdelių ir kitų gaminių.
Juk inovatyvumas – tai ir sugebėjimas pirmam nuspėti, ko pirkėjas norės rytoj.
Parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija ir MITA
