Vartotojų jau beveik du milijonai
Kaip sako Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) direktorius Ramūnas Čepaitis, Elektroninių valdžios vartų portalo www.epaslaugos.lt vartotojų skaičius nuo pat jų sukūrimo tik auga. „Dar 2013 m. turėjome vieną milijoną unikalių vartotojų. Pernai tokių vartotojų jau buvo 1,8 mln. Taigi tai 80 proc. augimas.
Kaip priežastis, kurios nulemia naudojimosi portalu populiarėjimą, galima įvardinti tai, kad Lietuvoje jau suskaitmenintos svarbiausios viešosios paslaugos. Dabar Elektroniniuose valdžios vartuose jų turime apie šešis šimtus penkiasdešimt. Lietuva tiesiog turi ambiciją skaitmenizuoti savo viešąjį sektorių, ir ta ambicija yra įgyvendinama“, – įsitikinęs jis.
Pašnekovas įsitikinęs, jog augimą visų pirma nulemia tai, kad pastaraisiais metais sukurta paslaugų, kurios padengia labai platų vartotojų poreikių spektrą. „Kita vertus, į Elektroninius valdžios vartus įdiegta ir daug bendro pobūdžio paslaugų, kurios yra būtinos komunikuojant su valstybės institucijomis ir naudojantis jų teikiamomis viešosiomis paslaugomis. Tarkim, sistemoje dabar įdiegti praktiškai visi Lietuvoje taikomi žmogaus tapatybės identifikavimo elektroninėje erdvėje būdai. Sistemoje yra ir maksimaliai ilgas atsiskaitymo paslaugas teikiančių įstaigų sąrašas. Žmonės, ko gero, jau net ir pamiršo, ką reiškia eiti įmokų mokėti į banką“, – teigė IVPK direktorius.
Europos Sąjungos fondų lėšomis sukurto Elektroninių valdžios vartų portalo tikslas – prisitaikyti prie gyventojų poreikių, o ne atvirkščiai. Patogumas yra ir privalės būti vienu pagrindinių sistemos kūrėjų prioritetų. „Mes stengiamės žengti koja kojon su naujausiomis tendencijomis. Jau įdiegėme ir mobiliąją aplikaciją.
Tai reiškia, kad žmogus nebėra pririštas prie kompiuterinės darbo vietos. Komunikacija su valstybe per Elektroninius valdžios vartus jau įmanoma iš bet kur ir bet kada. Ir ši komunikacija vyksta piliečiui naudingu būdu – ne tik taupomas jo laikas ir pinigai, bet ir jis pats apsaugomas nuo korupcijos rizikos“, – sakė R. Čepaitis.
Uždavinys ateičiai – daugiau lankstumo
Visgi išlieka ir problemų, kurias būtina spręsti. Bene didžiausia iš jų yra biurokratinės sistemos inertiškumas. „Šiandien turime vieną esminę problemą, kuri gal net nėra pačių Elektroninių valdžios vartų, o greičiau jau viso viešojo sektoriaus. Tai aptarnavimo sparta. Šioje srityje matosi labai akivaizdi disproporcija.
Kuo toliau, tuo labiau greitėja ir paprastėja užklausų pateikimo procesas, o grįžtamasis ryšys iš institucijų daugeliu atveju vis dar yra reglamentuojamas pagal senąją tvarką, lyg ta paslauga tebebūtų teikiama fiziniu būdu. Vienaip ar kitaip, valstybė tikrai turės tą problemą spręsti. Vartotojo poreikis labai aiškus: gauti atsakymą, paslaugą kuo greičiau“, – kalbėjo IVPK direktorius.
Vienaip ar kitaip, valstybė tikrai turės tą problemą spręsti. Vartotojo poreikis labai aiškus: gauti atsakymą, paslaugą kuo greičiau.
Jis pripažįsta ir tai, kad kol kas žmones dar šiek tiek gąsdina ir žingsnių, kuriuos reikia padaryti užsakant paslaugą, painumas bei sudėtingumas. Todėl tobulinant Elektroninius valdžios vartus daug investuojama į šios problemos sprendimą. Artimiausiu bus pradėta teikti Elektroninių valdžios vartų Skambučių centro paslauga. Elektronines paslaugas užsakantys vartotojai telefonu bus konsultuojami iki 22 val. Tai suteiks daugiau aiškumo.
Kitas žmones kiek atbaidantis veiksnys – tai saugumas. Dėl jo abejojančių dar netrūksta. R. Čepaitis ramina, kad toks nerimas neturi pagrindo. „Elektroniniai valdžios vartai yra priskirti pirmos kategorijos informacinei sistemai. Tai reiškia, kad jai taikomi patys aukščiausi reikalavimai. Duomenų mainai vykdomi naudojant saugų valstybės duomenų perdavimo tinklą. Esame įsidiegę pačius aukščiausius apsaugos standartus“, – teigė jis.
Dėmesys krypsta į kokybę
IVPK direktorius įsitikinęs, kad viešųjų paslaugų skaitmenizacija yra natūralus ir logiškas procesas. Anot jo, ne taip ir toli diena, kai tokio tipo reikalų tvarkymas internete didžiajai daliai visuomenės bus savaime suprantamas dalykas, neturintis bent kiek patrauklesnės alternatyvos už virtualaus pasaulio ribų.
„Manau, kad tokia diena tikrai artėja. Tai netgi ne siekiamybė, o neišvengiama realybė. Visgi mūsų visuomenė kuo toliau, tuo aktyviau gyvena skaitmeninėje erdvėje. Iš tikrųjų daugeliu atveju bendravimas jau dabar yra grįstas informacinėmis technologijomis. Natūralu, kad ir oficialus santykis su valstybe ateityje kuo toliau, tuo labiau veiks tokiu principu“, – sakė pašnekovas.
R. Čepaitis pabrėžia, kad esminė tendencija ateityje bus elektroninių paslaugų kokybės gerinimas. Atsižvelgiant į nustatytus tikslus, numatomos kurti elektroninės paslaugos turi būti pažangios, dar labiau orientuotos į naudotoją. Todėl ir plėtojant Elektroninius valdžios vartus, bus stengiamasi koncentruotis į kokybę, o ne kiekybę.
Sudėtinių, į gyventojų gyvenimo įvykius orientuotų elektroninių paslaugų kūrimas bus viena iš pagrindinių elektroninės valdžios plėtros krypčių, pertvarkant elektronines paslaugas taip, kad jos būtų nukreiptos į naudotojui iškilusią konkrečią problemą ir padėtų ją kiek galima operatyviau ir patogiau išspręsti.
Kitas svarbus aspektas – elektroninių paslaugų patogumas vartotojui ir jų proaktyvumas.
Kitas svarbus aspektas – elektroninių paslaugų patogumas vartotojui ir jų proaktyvumas. „Žmogus nebeturėtų būti pririštas prie vienos vietos. Kalbėti jau reikia ne tik apie telefonus ar planšetes, bet ir apie išmaniuosius laikrodžius ar net šaldytuvus. Apie šaldytuvus aš, aišku, juokauju, bet daiktų interneto plėtros kontekste galimybę keistis duomenimis per įvairius prietaisus valstybės institucijos turės užtikrinti maksimaliai“, – įsitikinęs jis.
Prioritetas turėtų būti teikiamas tokioms elektroninėms paslaugoms, kurias inicijuoja pati valstybė. Žmogui tereikės įsitikinti, kad viskas atlikta gerai. „Valstybės institucijos yra atsakingos už įstatymų vykdymą, žino, kas ir kada turi būti įvykdyta, disponuoja duomenimis apie piliečius, todėl turėtų paruošti kuo daugiau dokumentų, kuriuose viskas jau surašyta, aprobuota, o žmogui tereikėtų viską patvirtinti. Pavyzdžio toli ieškoti nereikia. Panašiai jau veikia pajamų deklaravimo sistema“, – teigė R. Čepaitis.
Elektroninius valdžios vartus ir toliau ketinama tobulinti bei plėsti gyventojams aktualių elektroninių paslaugų spektrą, tam numatoma panaudoti ES fondų investicijas.
