„Mūsų vertinimu, kainų reguliavimas gali sukelti dar rimtesnių problemų nei tos, kurias juo būtų bandoma spręsti, o ilgesniu laikotarpiu – pakenkti visos valstybės ekonomikos funkcionavimui“, – pranešime sakė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.
Tarybos teigimu, reguliuojant kainas daugelis gamintojų gali nebenorėti parduoti produkcijos Lietuvoje, nes užsienio rinkose kainos galėtų būti palankesnės.
Taip pat sumažėtų paskatos importuotojams vežti prekes į Lietuvą, o daliai gamintojų, ypač smulkesnių, gali tekti nutraukti gamybą, nes kaina galėtų nepadengti sąnaudų.
Anot jos, būtiniausių prekių deficitas paskatintų gyventojus kaupti prekes, o turintieji atsargų ir dalis gamintojų galėtų jas parduoti juodojoje rinkoje, be to, suprastėtų prekių kokybė, mažėtų jų įvairovė.
Todėl taryba rekomenduoja atlikti išsamų poveikio vertinimą ir išnagrinėti alternatyvas, kurios nesukeltų tokių didelių rizikų, pavyzdžiui, gali būti svarstoma galimybė teikti valstybės paramą verslui, kuris sutiktų investuoti į būtiniausių prekių gamybos plėtrą ar verslo perorientavimą, pradedant gaminti tokias prekes.
Taip pat gali būti lengvinamos sąlygos norintiems gaminti tokias prekes, pavyzdžiui, paprastinant ir greitinant licencijų išdavimą.
„Šios priemonės galėtų paskatinti didesnio masto gamybą, taip kovojant tiek su prekių trūkumu, tiek su aukštomis jų kainomis“, – teigia taryba.
Premjeras sako, kad Vyriausybė šį instrumentą pasitelkė kaip galimybę, kurios, tikimasi, nereikės panaudoti.
