Antradienį Konkurencijos taryba nutarė, kad „Rimi“ pateiktos kelios alternatyvos dėl pirkėjų, kuriems norėta perleisti dalį mažmeninės prekybos verslo, kandidatūrų neatitiko bendrovės prisiimtuose įsipareigojimuose numatytų reikalavimų.
„Sandoris nutrūksta“, – 15min teigia Konkurencijos tarybos Komunikacijos skyriaus vedėja Lina Navickaitė.
„Šis sprendimas mus nustebino ir nuvylė", – pareiškė "Rimi" tinklą valdančio "ICA Gruppen" vadovas Per Strömberg. Iš atsiųsto pranešimo aiškėja, kad "Rimi" sandorio nebesieks.
Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Eimutis Radžvila įsitikinęs, kad Konkurencijos taryba piktnaudžiauja įgaliojimais.
Įsipareigojo perleisti dalį
Konkurencijos tarybos atstovė paklausta, ar „Rimi“ galės atnaujinti sandorį, ji pažymėjo, kad „Iki“ gali ieškoti ir kito kandidato – pirkėjo.
„Bet šis sandoris – viskas, jis toliau negalimas“, – sako L.Navickaitė.
Pagal pernai spalį Konkurencijos tarybos“ leidime nustatytą sąlygą „Rimi“ įsipareigojo perleisti dalį mažmeninės prekybos verslo taip, kad nebūtų itin apribota konkurencija kai kuriose lokalinėse mažmeninės prekybos rinkose.
Įvertinusi RIMI pateiktas alternatyvas, institucija priėjo išvados, kad potencialūs pirkėjai neužtikrintų tvarios ir ne mažiau veiksmingos konkurencijos, nei sudarė perimamas verslas konkrečioje perleidžiamoje parduotuvėje iki sandorio įgyvendinimo.
„Kai Konkurencijos taryba duoda leidimą vykdyti koncentraciją su tokiomis sąlygomis, sandoris negali būti baigtas, kol tos sąlygos nėra įgyvendinamos ir kol nėra pašalinamos identifikuotos konkurencijos problemos. Įgyvendinti įsipareigojimus yra labai svarbu, kad dėl verslo susijungimo vartotojai nepatirtų žalos“, – pranešime spaudai teigia Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.
Jis akcentuoja, kad prieš pusmetį bendrovei RIMI leidimas vykdyti koncentraciją buvo duotas tik su sąlyga, kad ši įgyvendins prisiimtus įsipareigojimus.
Konkurencijos ekspertai vertino keletą aspektų: potencialaus pirkėjo finansinius ir kitus išteklius bei patirtį valdant pakankamo dydžio mažmeninės prekybos nespecializuotose parduotuvėse verslą, prekių įsigijimo sąlygas, pirkėjo suinteresuotumą ir galimybes išlaikyti ir (arba) plėtoti mažmeninės prekybos kasdienio vartojimo prekėmis nespecializuotose parduotuvėse verslą, kuris veiksmingai konkuruotų su RIMI ir jos konkurentais.
Konkurencijos tarybai nustačius, jog dėl vykdomos koncentracijos būtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija lokalinėse rinkose, esančiose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse, „Rimi“ įsipareigojo užtikrinti, kad 17 parduotuvių minėtose apskrityse būtų perleistos pirkėjui ar pirkėjams, galintiems veiksmingai konkuruoti mažmeninėje prekyboje.
„Pirma sąlyga pirkėjui buvo, kad jis nebūtų susijęs su šalimis. Ta sąlyga buvo įgyvendinta. Antra sąlyga buvo ta, kad pirkėjai ar pirkėjas konkrečioje parduotuvėje turėtų sudaryti tvarią konkurenciją. (...) Mes vertinome, ar tie pirkėjai būtų tinkamas pakaitalas toje rinkoje. Mes negalime kalbėti apie konkurenciją trims mėnesiams, turime įsitikinti, kad jie turi ilgalaikes veiklos perspektyvas“, – trečiadienį spaudos konferencijoje teigė tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.
„Mūsų vertinimu, pasiūlytos alternatyvos neatitiko tų reikalavimų, kurie buvo iškelti įsipareigojimuose“, – pridūrė jis.
Nustebino ir nuvylė
Lietuvos konkurencijos taryba užkirto kelią „Rimi“ ir „Iki“ sandoriui, skelbia „Rimi“ valdančios bendrovės „ICA Gruppen“ vadovas.
„Praėjusių metų spalio mėnesį Lietuvos Konkurencijos taryba leido UAB „Rimi Lietuva“ įsigyti UAB „Palink“ akcijas su sąlyga, kad tam tikros 17 „Iki“ ir „Rimi“ parduotuvių bus parduotos iki sandorio užbaigimo. Konkurencijos taryba atmetė parduotuvių pardavimo pasiūlymus šioms 17 parduotuvių. Tai reiškia, kad UAB „Rimi Lietuva“ negali užbaigti UAB „Palink“ akcijų įsigijimo“, – skelbiama pranešime.
Konkurencijos taryba savo sprendimą motyvavo abejodama pasiūlytų pirkėjų konkurencingumu, jų verslo planais ir ilgalaikiais įsipareigojimais kiekvienai parduotuvei.
„Šis sprendimas mus nustebino ir nuvylė. Mes labai atidžiai išanalizavome rinką ir visus įmanomus pirkėjus. Lietuvos konkurencijos tarybai pateikėme keletą skirtingų parduotuvių pardavimo scenarijų su keturiais skirtingais pirkėjais. Jie visi buvo patvirtinti Patikėtinio, kuris buvo paskirtas Konkurencijos tarybos, kad įvertintų potencialus pirkėjus ir sutartis su jais“, – sako Peras Strömbergas, „ICA Gruppen“ vadovas.
Pasak jo, Lietuva ir toliau išliks svarbia rinka „ICA Gruppen“: „Po šio sprendimo grįšime prie ankstesnės mūsų strategijos augti šioje rinkoje organiškai.“
Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Eimutis Radžvila įsitikinęs, kad Konkurencijos taryba piktnaudžiauja įgaliojimais.
„Galiu tik išsakyti savo nuomonę dėl Konkurencijos tarybos. (...) Labai keistai atrodo tas netinkamo pirkėjo apibūdinimas. Iš viso nėra buvę to priverstinio pardavimo Lietuvos rinkoje, o kad yra pirkėjai ir jiems nesuteikiama teisė pirkti, tai čia kažkoks nesusipratimas. Manau, kad Konkurencijos tarnyba piktnaudžiauja savo galiomis“, – BNS sakė E. Radžvila.
L.Vilimas: užsienio investuotojams siunčiamas neigiamas signalas
Dėl Konkurencijos tarybos sprendimo nutraukti „Rimi Lietuvos“ planus įsigyti prekybos tinklą „Iki“ ypač nukentės vartotojai, o užsienio investuotojai sulaukė neigiamo signalo, įsitikinęs Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vykdomasis direktorius.
„Vienareikšmiškai pralošė pirkėjai, nes įvykus susijungimui konkurencija būtų tik sustiprėjusi tarp didžiausių rinkos dalyvių. Antras dalykas, visa verslo bendruomenė patyrė tam tikrą smūgį vien dėl to, kad tokiu sprendimu praleidome progą pakelti mūsų mažmeninės prekybos sektorių į daug aukštesnį lygį“, – BNS sakė Laurynas Vilimas.
Pasak jo, sprendimas užkirsti kelią tinklų susijungimui yra neigiamas signalas tiek vietos, tiek ir užsienio verslui.
„Akivaizdu, kad rinkos dalyviai – tiek vietos, tiek norintys įžengti į Lietuvą – šį sprendimą gali priimti kaip ženklą, kad gal neverta investuoti tiek laiko ir lėšų į mūsų rinką, nes, kaip parodė šis atvejis, išlieka didelė tikimybė negauti leidimo, nors visi pirminiai signalai buvo pozityvūs ir visa rinka tikėjosi teigiamo sprendimo. Tai iš tiesų gan netikėta ir stebina ne gerąja prasme“, – komentavo L. Vilimas.
Jo vertinimu, tarybos sprendimas neturi precedento Lietuvos rinkoje.
„Tikrai taip. Lietuvoje manau, tai precedento neturintis atvejis. Labai sunkiai suvokiamas sprendimas, vien žvelgiant iš formalių dalykų, visiems žinomų – kalba ėjo apie 250 parduotuvių turinčio prekybos tinklo („Iki“ – BNS) ir maždaug 50 parduotuvių turinčio tinklo („Rimi Lietuva“ – BNS) susijungimus, kas priartintų parduotuvių vieno tinklo turėjimą link 300. Kalba ėjo apie 17 parduotuvių (...) Žiūrint iš parduotuvių santykio, be galo stebinantis sprendimas. Tikiuosi, kad nėra įsivėlusi klaida ar formuojama speciali politika“, – sakė L.Vilimas.
Norėjo įsigyti ir latviai, ir lietuviai
2016 m. gruodžio mėnesį „ICA Gruppen“, per bendrovę UAB „Rimi Lietuva“, pasirašė susitarimą įsigyti UAB „Palink“, kuri valdo prekybos tinklą „Iki“. Šiuo metu Lietuvoje veikia 56 „Rimi“ parduotuvės ir 232 „Iki“ parduotuvės.
Anksčiau skelbta, kad tinklą „Rimi“ valdanti Švedijos „ICA Gruppen“ rado 17-kos „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvių pirkėją – Latvijos prekybos tinklą „Mego“ valdančią bendrovę „Lenoka“. „Verslo žinios“ taip pat skelbė neoficialius duomenis, kad „Mego“ dėl 17 parduotuvių įsigijimo konkuruoja su dviem Lietuvos kapitalo bendrovėmis – regioniniais parduotuvių tinklais, kurių vienas iš Vidurio Lietuvos, o kitas – iš Žemaitijos. Abu turi po daugiau nei 10 savo parduotuvių.
