"Viena iš galimybių, kur galima būtų tobulinti Konkurencijos įstatymą, yra sukurti geresnes paskatas kartelinių susitarimų dalyviams, konkurentams, kurie yra susitarę dėl kainų palaikymo, prisipažinti", – ketvirtadienį po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite žurnalistams sakė Š.Keserauskas.
Anot jo, užsienio praktika rodo, kad būtent kartelinių susitarimų dalyvių prisipažinimas yra geriausia priemonė tokiems susitarimams išaiškinti.
"Kalbant apie ES ir JAV praktiką, karteliniai susitarimai geriausiai išaiškinami tada, kai prisipažįsta vienas iš jų dalyvių. Jis turėtų prisipažinti todėl, kad jis būtų atleidžiamas nuo baudos, įmonės vadovas išvengtų baudžiamosios atsakomybės, nušalinimo, diskvalifikavimo iš viešųjų pirkimų. Tai yra labai svarbūs dalykai, į kuriuos įmonės atsižvelgia, todėl mes manome, kad Lietuvoje dar galima šiek tiek tobulinti įstatymą, kad tos paskatos padėtų prisipažinti", – kalbėjo tarybos pirmininkas.
Karteliai daro didžiausią žalą. Jie didele dalimi įrodomi, jei prisipažįstama. Konkurencijos taryba sieks įgauti verslo pasitikėjimą.
Apie ketinimus skatinti įmones prisipažinti apie savo dalyvavimą karteliniuose susitarimuose Š.Keserauskas kalbėjo jau 2011 metų balandį, kuomet pradėjo vadovauti Konkurencijos tarybai.
„Karteliai daro didžiausią žalą. Jie didele dalimi įrodomi, jei prisipažįstama. Konkurencijos taryba sieks įgauti verslo pasitikėjimą", – tuomet teigė Š.Keserauskas.
Praėjusių metų gruodį taryba nustatė, kad Lietuvos aludarių gildija ir jos nariai, sudarydami susitarimą dėl stipraus alaus gamybos ribojimo, pažeidė konkurencijos teisės reikalavimus. Tuo metu taryba pastabų dėl aludarių garbės kodekso keitimo pastabų neturėjo, tad siūlė aludarių finansiškai nebausti.
2012 metų gruodį taryba už kartelį skyrė daugiau nei 57 mln. litų bendrą baudą trims didžiausiems Lietuvos bankams – SEB bankui, „Swedbank“ ir DNB – bei saugos tarnybai „G4S Lietuva“.
2011-ųjų gruodį KT 32-iem Lietuvos laivų agentavimo įmonėms, tarp kurių buvo „Limarko“, „VPA Logistics“, „Bega“, už kartelinį susitarimą skyrė 12 mln. litų baudų. Tų pačių metų birželį taryba už kainų derinimą viešųjų pirkimų konkursuose skyrė 33 tūkst. litų baudą Europos Sąjungos projektus rengusioms agentūroms „Eldra“, „Investicinių projektų konsultantai“, „Investicijų tiltas“, „Verslo logika“ ir „Zarkompa“.
2011 metų gegužę taryba prekybos metalo gaminiais bendrovėms „Eksortus“ ir „Specialus montažas-NTP“ už kartelinį susitarimą Ignalinos atominės elektrinės (IAE) ir „Vilniaus energijos“ konkursuose skyrė atitinkamai 52,4 tūkst. ir 334,2 tūkst. litų baudas. Tų pačių metų birželį KT pieno perdirbimo bendrovei „Rokiškio sūris“ už keitimąsi informacija skyrė 1,647 mln. litų baudą, o „Marijampolės pieno konservams“ už tokį pat nusižengimą – 256,5 tūkst. litų baudą. Taryba tuo metu nustatė, kad Lietuvos pieno įmonės nebuvo sudariusios kartelinių susitarimų ir ne pagal juos kėlė produkcijos kainas.
2011 metų sausį kartelinį susitarimą sudariusioms 12-kai ortopedijos priemonių prekiautojų bei kitų organizacijų skirta 2,95 mln. litų baudų.
2010-ųjų lapkritį už kartelinį susitarimą KT dekupažo reikmenų pardavėjams „Puse Plus Kaunas“ skyrė 50,9 tūkst. litų, „Creativa grupei“ – 400 litų, „Terra animalis“ – 6,8 tūkst. litų, „Senas Naujas“ – 8,6 tūkst. litų baudas. Tų pačių metų lapkritį automobilių prekybos ir nuomos įmonės „Autoūkis“, „Autodina“ ir „Moller Auto“ už kartelį buvo nubaustos iš viso 1,595 mln. litų baudomis.
