R.Žemaitaitis tikisi, kad naujas tarybos lėšų skyrimo būdas užtikrins ne tik tarnybos nepriklausomą finansavimą, bet ir garantuos, kad bus efektyvesnė konkurencijos priežiūra, nes taryba turėtų geresnes veiklos sąlygas.
Visos šalies įmonės, kurių pardavimų pajamos viršytų 20 mln. eurų, tarybą finansuotų vienodai – po 6 tūkst. eurų per metus. Pasak R.Žemaitaičio, tokia riba pasirinkta, nes visos tokias apyvartas turinčios įmonės patenka į Konkurencijos tarybos reguliavimo akiratį. Jo duomenimis, 2014 metais Lietuvoje buvo apie 480 įmonių, kurių pajamos viršijo 20 mln. eurų.
„Kuo didesnės įmonės, tuo didesnę rinkos galią turi, tuo didesnė rizika, kad jos gali riboti konkurenciją tose rinkose, kur jos veikia, o tuo pačiu ir padaryti didžiausią žalą vartotojams“, – BNS teigė Seimo narys.
Tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas teigia, kad įstaigos biudžetą finansuojant verslo įmokomis, taryba turėtų daugiau resursų tirti galimus pažeidimus, be to jos veikla būtų labiau nepriklausoma. Tuo metu dalis verslininkų su tuo nesutinka ir mano, kad įstaiga neturėtų būti finansuojama kontroliuojamųjų įmonių lėšomis.
Konkurencijos tarybos asignavimai iš valstybės biudžeto 2016 metais siekia apie 1,6 mln. eurų.
