12.50 val. papildyta S.Jakeliūno komentaru: vadina bandymu nutildyti.
Konservatoriai 15min atsiuntė balandžio 17 d. pasirašyto kreipimosi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį kopiją. Apie ketinimus kreiptis į prokurorus jie pranešė praėjusią savaitę.
„Prašome imtis veiksmų ginti viešąjį interesą, pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti, ar Lietuvos Respublikos Seimo narys, BFK pirmininkas visais minėtais veiksmais, įskaitant ir susirašinėjimą su Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku, nepažeidė Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo ir, ar minėti veiksmai neatitinka BK 228 ir 288 straipsniuose numatytų draudžiamų veikų“, – teigiama konservatorių kreipimesi.
Baudžiamojo kodekso (BK) 228 straipsnyje nurodoma, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Konservatoriai savo kreipimąsi grindžia Lietuvos banko įstatymu, Sutartimi dėl ES veikimo ir kitais teisės aktais, kuriuose įtvirtintas Lietuvos banko nepriklausomumas.
„Lietuvos bankas jau kurį laiką patiria neteisėtą spaudimą iš BFK pirmininko S.Jakeliūno, kuris siekia daryti įtaką Lietuvos banko priimamiems sprendimams, nepagrįstai grasina Lietuvos bankui ir jo vadovams ikiteisminiais tyrimais, Lietuvos banko valdybos pirmininkui viešai grasina, kad jis bus atleistas iš pareigų, per žiniasklaidos priemones menkina Lietuvos banko ir jo vadovų reputaciją“, – teigiama A.Kubiliaus ir M.Majausko dokumente.
Pridėjo S.Jakeliūno teiginių sąrašą
Konservatoriai savo kreipimąsi grindžia S.Jakeliūno teiginiais žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir kitur, 15min pateikia kelis iš jų.
Po ECB išduotos specializuoto banko licencijos „Revolut Bank“, S.Jakeliūnas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje nurodė: „ (…) Ar tik Lietuvos bankui nekyla interesų konflikto ir dvejopų standartų taikymo rizika? Finansų sistemos prižiūrėtojas negali būti atskirų jos dalyvių lobistas.“
Kreipimesi teigiama, kad „S.Jakeliūnas susirašinėjime su Lietuvos banku užsiminė apie pageidaujamus sprendimus „Revolut“ atžvilgiu ir užuominas apie gresiančius nemalonumus“. Apie tai esą buvo kalbėta Seimo TS-LKD frakcijos susitikime su Lietuvos banko valdybos pirmininku.
„2019 m. kovo 25 d. BFK pirmininkas dalyvavo Lietuvos ryto televizijos laidoje ,,Nuoga tiesa“ ir toliau kritikavo Lietuvos banko sprendimus, skleidė šmeižikišką informaciją apie Lietuvos banko vadovus siekdamas sukelti nepasitikėjimą Lietuvos banku“, – vertinama kreipimesi.
Minėtoje televizijos laidoje BFK pirmininkas kelis kartus pakartojo, kad „Lietuvos bankas pažeidė savo mandatą“, nes kvietė į Lietuvą „Revolut“, taip pat teigė, kad „Kremliaus gali būti paveikiamas ir Lietuvos bankas“.
Cituojamas ir negalutinis BFK rengto Seimo nutarimo projektas, kuriame buvo įrašyti teiginiai: „Lietuvos banko valdybos pirmininkas galimai darė įtaką Komisijos pirmininko nuomonei apie „Revolut“, „Lietuvos bankas gali būti politiškai pažeidžiamas dėl savo vaidmens kviečiant „Revolut“ į Lietuvą“. Minimi ir kiti S.Jakeliūno teiginiai apie galimus ketinimus keisti bankų licencijavimo tvarką.
„BFK pirmininkas, matydamas, kad Lietuvos bankas nepasiduoda įtakai, 2019 m. balandžio 2 d. Seime surengė spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo ir pasisakė Seimo pirmininkas ir BFK pirmininkas. Spaudos konferencijoje BFK pirmininkas pateikė Lietuvos banko valdybos pirmininko asmeninio pobūdžio žinutes, skirtas Lietuvos banko tarnautojams, apkaltino Lietuvos banko valdybos pirmininką V.Vasiliauską nuteikus visą Lietuvos banko kolektyvą prieš parlamentinį tyrimą, nepagarbiai atsiliepiant apie jį per visuotinį Lietuvos banko tarnautojų susirinkimą, taip siekdamas suformuoti neigiamą visuomenės nuomonę apie Lietuvos banko valdybos pirmininką ir pradėdamas kitą puolimą, susijusį su VILIBOR klausimu“, – kaltina M.Majauskas ir A.Kubilius.
Anot jų, S.Jakeliūno veiksmais „tikėtina, buvo pažeistas ne tik Lietuvos banko nepriklausomumas, tačiau ir galimai padaryta žala Lietuvos banko, kaip juridinio asmens ir valstybinės institucijos, o tuo pačiu – ir Lietuvos Respublikos tarptautinei reputacijai“.
„Kišimusi šio BK straipsnio (228 str. – 15min) prasme laikytinas neoficialus poveikis, kuris gali būti daromas prašant, patariant, reikalaujant, primygtinai peršant savo nuomonę ir pan. Šiuo atveju kaltininkas neteisėtai kišasi į jam teisės aktais nepriskirtą veiklos sferą, t.y. į kitam valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui priskirtą veiklą, į jo teises ir pareigas pagal savo kompetenciją nevaržomai priimti sprendimus, atlikti kitas funkcijas. Aptariamo nusikaltimo subjektas naudojasi savo kaip valstybės tarnautojo ar kitokio – politinio, visuomeninio veikėjo įtaka, kurią lemia jo pareigos ar (ir) padėtis politinėje, visuomeninėje sistemoje“, – teigiama kreipimesi.
Minimi ir V.Vasiliausko teiginiai apie S.Jakeliūno bandymus įsidarbinti Lietuvos banke.
„Dabartinis puolimas prieš Lietuvos banką ir jo vadovą yra tiesioginis siekis atleisti iš Valdybos pirmininko pareigų V.Vasiliauską ir, tikėtina, užimti jo vietą“, – vertinama kreipimesi.
S.Jakeliūnas: TS-LKD ne pirmą kartą bando nutildyti
Pats S.Jakeliūnas įvertino, kad tokiais veiksmais opozicija jį bando nutildyti, jis pakartojo, kad proporcingai turėtų būti tiriami ir Lietuvos banko atstovų pasisakymai.
„Įvairiai tai galima vertinti. Tai ne ne pirmas kartas kai TS-LKD ar jos atstovai bando bauginti ir nutildyti žmones. Tai galima čia prisiminti M.Majausko ir frakcijos buvo raginimas kreiptis dėl jaunos moters, kuri pasakė tiesą. Ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, suteiktas specialiojo liudytojo statusas. Gal čia siekiama to. Aš manyčiau, kad tai galėjo būti ir reakcija, o gal bandymas užbėgti į priekį Vyriausybei, kuri ketino kreiptis, nežinau ar jau kreipėsi, taip pat į prokuratūrą dėl Lietuvos banko arba kitų institucijų galimo neveiklumo arba viešojo intereso apsaugos“, – 15min komentavo S.Jakeliūnas.
Jis taip pat abejojo, jei yra pažeidimų, kodėl pats Lietuvos bankas (LB) nesikreipia į prokuratūrą.
„Kadangi teigiama, kad LB yra nepriklausoma institucija, taip ir yra iš tikrųjų, tai ar Seimo nariai, kreipdamiesi ir atstovaudami šiuo atveju Lietuvos bankui, nedaro kokio nors taip pat pažeidimo? Nes tai gali būti taip pat netiesioginis, tačiau pažeidimas Lietuvos banko nepriklausomumo statuso. Aš taip spėčiau, nesu teisininkas. Bet tokį klausimą taip pat galima užduoti – kodėl Lietuvos bankas pats nesikreipė į prokuratūrą?“, – svarstė S.Jakeliūnas.
Toliau jis svarstė, ar paties Lietuvos banko atstovai nedaro pažeidimų neigiamais komentarais ir atsiliepimais.
„Nemažiau svarbus klausimas – ar LB iš esmės nėra pažeidęs savo nepriklausomumo statuso ir ar nepiktnaudžiauja juo, kuomet jo vadovai V.Vasiliauskas ir Raimondas Kuodis leidžia sau išsireiškimus, tokius kaip marodieriavimas, santykiai su su lavonais, – čia V.Vasiliausko. Be to, jis pavadino žmones, kurie galimai teikia sąžiningai ir profesionaliai informaciją, kurmiais, viešojoje erdvėje. Ar tai dera valdybos pirmininkui, centrinio banko vadovui – aš turiu labai didelių abejonių.
R.Kuodis leido sau išsireiškimus, vėlgi, toje pačioje viešoje erdvėje, socialiniame tinkle, tokius kaip naudingi idiotai, aliuzija matyt ir į mane ir į kitus asmenis, ir žalieji žmogeliukai. Žalieji žmogeliukai, beje, didžiosiomis raidėmis – aliuzija į Krymą aneksavusius žaliuosius žmogeliukus. Kas tai yra – ar tai nėra amoralūs ir smarkiai politizuoti teiginiai ir ar taip nėra pažeidžiamas iš LB pusės nepriklausomumo statusas ir ar piktnaudžiavimas nevyksta?“, – vertino S.Jakeliūnas.
Anot jo, „šiuo atveju reikia žiūrėti balansą ir proporcingumą“, S.Jakeliūnas teigė tikįs, kad „tokie pareiškimai iš LB vadovo yra pažeidimai, jie turi būti taip pat vertinami ir aš tikiuosi kad bus įvertinti“.
„Jei panašiais išsireiškimas centriniame banke ir viešojoje erdvėje, kur nors socialiniame tinkle, operuotų ECB vadovas Mario Draghi, ar kas nors iš jo pavaduotojų ir adresuotų tuos dalykus Europos parlamento nariams ir ten vykstantiems kokiems nors procesams, pvz., vykstančiam tyrimui. Kokia būtų reakcija Europos parlamento, na ir pasakyčiau viso pasaulio?“, – svarstė S.Jakeliūnas.
Jis patvirtino, kad pats asmeniškai kol kas nėra nusprendęs kreiptis į prokuratūrą, o galimus veiksmus aptars Seimo komisijoje, tiriančioje krizės priežastis.
Į prokurorus kreipėsi ir Vyriausybė
Pirmadienį premjeras Saulius Skvernelis pranešė, kad kreipiamasi į Generalinę prokuratūrą, kad ji įvertintų, ar tinkamai institucijos gynė viešąjį interesą prieš dešimtmetį nustatant tarpbankines palūkanas VILIBOR.
„Kreipiamasi į Generalinę prokuratūrą dėl dviejų klausimų: pirmiausia dėl valstybės institucijų, kurios buvo atsakingos 2008–2009 m. už finansinių įstaigų institucijų priežiūrą, ar atliko tinkamai savo funkcijas, kurios tuo metu buvo numatytos teisės aktuose. Ir antras klausimas – kad įvertintų Generalinė prokuratūra viešojo intereso gynimo poreikį, nes dėl VILIBOR istorijų daugelis žmonių, kurie turėjo kreditus, patyrė nemažus nuostolius, ir jei matys, kad tai yra prasminga vertinant, kad gintų viešąjį interesą“, – žiniasklaidai pirmadienį sako S.Skvernelis.
Anksčiau S.Jakeliūnas yra užsiminęs, kad ir pats neatmeta galimybės kreiptis į prokurorus.
