Remdamasi Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo teismo posėdyje paskelbtu paaiškinimu, BNS pristato svarbiausias nutarimo nuostatas.
1. Kokias taisykles nustatė Konstitucinis Teismas?
Vyriausybės ir Seimo konstitucinę teisę rengti ir tvirtinti valstybės biudžeto projektą nepagrįstai apriboja įstatymai, kurie:
* programai ar fondui iš anksto numato fiksuoto dydžio finansavimą, įtvirtinant jo dydį kaip tam tikrą procentinę dalį nuo konkretaus mokesčio;
* numato, kad einamaisiais biudžetiniais metais nepanaudotos lėšos negrąžinamos į biudžetą ir paliekamos programai ar fondui kitais biudžetiniais metais.
2. Kokios numatytos išimtys?
Išankstinis fiksuotas finansavimas gali būti nustatomas:
* kai ypatingiems ilgalaikiams strateginiams uždaviniams spręsti lėšų reikia daugiau nei galima skirti per vienus biudžetinius metus. Toks finansavimas negali būti naudojamos visuomenės kasdienėms reikmėms finansuoti;
* nacionaliniam transliuotojui LRT, įvertinus būtinybę apsaugoti jį nuo politinės valdžios kišimosi.
3. Kokių įstatymų nuostatos pripažintos antikonstitucinėmis?
Antikonstitucinėmis pripažintos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo, Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo, Atliekų tvarkymo įstatymo, Mokesčio už aplinkos teršimą, Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo, Kultūros rėmimo fondo įstatymo, Sporto įstatymo nuostatos.
4. Kokią įtaką tai turės būsimiems biudžetams?
Konstitucinio Teismo nutarimas įsigalios nedelsiant po jo paskelbimo, programų ir fondų finansavimo dydis nebebus garantuotas iš anksto. Vyriausybė ir Seimas nuo šiol turės daugiau laisvės rengiant ir tvirtinant biudžetus, tačiau jie neturi pareigos peržiūrėti dabar numatytus konkrečius 2021 metų biudžeto skaičius.
