Konstitucinis Teismas trečiadienį nusprendė, kad motinystės ir tėvystės pašalpos lubos, kurios anksčiau siekė 3,2 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio sumos (būtų apie 1,5 tūkst. eurų), neprieštarauja Konstitucijai. Nuo šių sausio mėnesio galioja 2 vidutinių darbo užmokesčių lubos (taigi apie 1,7 tūkst. eurų).
Tokiomis lubomis itin yra nepatenkinti didesnes pajamas gaunantys tėvai. Mat pagal įstatymą išmoka negali viršyti 70 proc. Taigi motinos, uždirbusios, tarkime 3 tūkst. eurų, maksimali išmoka turėtų būti 2,1 tūkst. eurų, tačiau dėl galiojančių lubų ji siekdavo vos 1,5 tūkst. eurų. Taigi moteris šiuo atveju prarasdavo 600 eurų. Dabar dėl naujo lubų apibrėžimo prarastų kiek mažiau – apie 400 eurų.
KT paaiškino, kad nėra jokio pagrindo sieti motinystės pašalpas su socialinio draudimo įmokomis, taigi iš esmės atlyginimu.
Be to, nutartyje rašoma, kad vaiko priežiūros atostogų išėjęs asmuo nebūna sumokėjęs tiek socialinio draudimo įmokų, kad jos padengtų jam skirtą motinystės (tėvystės) pašalpą.
„Pagal Įstatymą teisei į motinystės (tėvystės) pašalpą įgyti (be kitų nustatytų sąlygų) pakako turėti 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą ir per šį laikotarpį būti mokėjus santykinai nedideles (...) įmokas.
Taigi akivaizdu, kad asmuo per nustatytą laikotarpį negalėjo sumokėti tiek įmokų, kad jos kompensuotų jam skirtą motinystės (tėvystės) pašalpą, juo labiau visą šios pašalpos mokėjimo laikotarpį“, – rašoma nutartyje.
Be to, KT primena, kad motinystės atostogų trukmė yra gerokai ilgesnė nei Europos Sąjungos nustatyta minimali atostogų vaikui prižiūrėti trukmė.
„Todėl nėra pagrindo tiesiogiai susieti mokėtų socialinio draudimo įmokų dydžio su mokamų motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiu“, – rašoma KT nutartyje.
Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad Lietuvoje pasirinktas toks valstybinio socialinio draudimo modelis, pagal kurį lėšomis, surenkamomis iš einamuoju laikotarpiu dirbančių asmenų privalomųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų, yra finansuojamos ne būsimosios išmokos šias įmokas mokantiems asmenims, bet išmokos tuometiniams jų gavėjams.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Įstatyme buvo nustatytas ne tik maksimalus, bet ir minimalus motinystės (tėvystės) pašalpos dydis – per mėnesį ji negalėjo būti mažesnė nei vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalis.
Todėl toks teisinis reguliavimas, kuriuo nustatytas maksimalus motinystės (tėvystės) pašalpos dydis ir neribojamas valstybinio socialinio draudimo įmokų dydis (nenustatant viršutinės socialinio draudimo įmokų ribos), sudaro daugiau galimybių suformuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, leidžiantį užtikrinti bent minimalaus dydžio motinystės (tėvystės) pašalpas mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, rašoma nutartyje.
Premjeras: dėl išmokų „lubų“ vyksta diskusija
Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad šiuo metu Vyriausybėje yra diskutuojama dėl motinystės išmokų lubų dydžio, taip pat dėl išmokų proporcijų pirmaisiais ir antraisiais motinystės atostogų metais.
„Vertiname, kaip tai atsiliepė 2009–2010 metais gimstamumo statistikai. Tas klausimas yra darbotvarkėje. Yra ir kita pozicija, kuri sako, skatina, kad būtų sudaromos sąlygos kuo trumpiau auginti vaiką ir kuo greičiau grįžti į darbo rinką. Nuomonių yra įvairiausių, šiais klausimais darbuojamės“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė premjeras.
Vertiname, kaip tai atsiliepė 2009–2010 metais gimstamumo statistikai. Tas klausimas yra darbotvarkėje. Yra ir kita pozicija, kuri sako, skatina, kad būtų sudaromos sąlygos kuo trumpiau auginti vaiką ir kuo greičiau grįžti į darbo rinką. Nuomonių yra įvairiausių, šiais klausimais darbuojamės, – žurnalistams Vyriausybėje sakė premjeras.
Pasak jo, Vyriausybė rengia Demografijos migracijos strategiją, apimsiančią ir priemones, „kurios labiau skatintu tėvus gimdyti ir auginti vaikus“, tačiau kokie tai siūlymai, nedetalizavo.
KT anksčiau yra konstatavęs, kad išmoka už nėštumo ir gimdymo atostogas (70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56–70 dienas po gimdymo) negali būti ribojama ir turi siekti dirbančios moters iki atostogų gauto atlyginimo vidurkį. Šiai pašalpai taip pat buvo taikomos draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos „lubos“.
Trečiadienio nutarime pažymima, kad gimdymo atostogų ir motinystės (tėvystės) išmokos savo esme skiriasi, jos garantuojamas skirtingais Konstitucijos straipsniais. Konstitucija numato, kad dirbančioms motinoms įstatymas numato mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias darbo sąlygas ir kitas lengvatas.
Tuo tarpu vaikų auginimo atostogos Konstitucijoje nėra išskirtos. Pasak nutarimo, pasirinkęs vaikams auginti ir auklėti namuose skirtas atostogas kaip vieną iš Konstitucijos garantuojamos valstybės paramos šeimoms formų, Seimas turi plačią diskreciją nustatyti šių atostogų teikimo pagrindus, sąlygas, trukmę, jų metu teikiamos finansinės paramos dydžius.
Be kita ko, įstatymų leidėjas neprivalo nustatyti tokio šios paramos dydžio, kuris atitiktų jos gavėjo iki atostogų gauto atlyginimo vidurkį, pažymi Teismas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo skundą žmogaus, kuriam paskirtos maksimalios pašalpos iki vaikui sukaks dveji metai suma buvo mažesnė nei pusė jo darbo užmokesčio, nuo kurio buvo mokamos „Sodros“ įmokos. Jis teismui nurodė, kad pašalpa buvo apskaičiuota taikant maksimalų 67,81 euro dienos uždarbį, nors jo dienos uždarbis siekė 177,09 euro.
Gyventojas teigė, kad toks ribojimas yra neproporcingas, nes „Sodros“ įmokos mokamos nuo visos pajamų sumos, be to, žmonėms, kurių darbo užmokestis neviršija maksimalios ribos, pašalpa neribojama.
