Daugiau kaip milijonui Lietuvos kaupiančiųjų tai reiškia, kad ypač sudėtingose situacijose jie galės pasinaudoti savo pensijų santaupomis.
Atitinkamai kaupiantieji išlaikys masiškumą, kuris ir toliau leis turėti nedidelius turto valdymo kaštus, o finansų rinkose – apsipirkinėti išnaudojant institucinio žaidėjo privalumus.
20 metų skaičiuojanti privataus kaupimo pensijai sistema mūsų šalyje nebus „nunulinta“, kaip savo laiku nutiko Lenkijoje ir iš dalies – Estijoje.
Kaimynų pavyzdžiai rodo, kad smagu būna labai trumpai. Vartojimo vakarėlis greitai baigiasi, o alternatyvos turėtoms pensijų santaupoms taip ir neatsiranda. Po tokių precedentų visuomenę iš naujo mobilizuoti yra labai sunku, nes beveik neįmanoma įtikinamai paaiškinti, kam tiek metų reikia stengtis ir disciplinuotai taupyti, kaupti senatvės pensijai.
Jei vien tam, kad vieną dieną nusipirktum naują šaldytuvą, automobilį ar padengtum paskolos likutį, tai tokie planai paprastai sėkmingai realizuojami ir be valdžios leidimo.
Konstitucinio Teismo nutarime išdėstyti argumentai dar turės būti perkelti į teisės aktus ir reikės surasti sprendimą, kokie atvejai reikš išimtinę ir beviltišką situaciją, kuomet kaupimas pensijai tampa betikslis. Vis dėlto, ekonominė logika bus išlaikyta, o aistrų dėl pensijų fondų turėtų sumažėti.
Kiekvienas II pakopos dalyvis jausis ramiau žinodamas, kad gali turėti ne tik laisvai pasirenkamas vienerių metų kaupimo atostogas, bet ir papildomą finansinę pagalvę, jei aplinkybės gyvenime susiklostytų kritiškai. Dėl to kaupiančiųjų pasitikėjimas ir motyvacija kaupti pensijai turėtų padidėti.
Visuomenei senstant pensininkų dalis ilgainiui didės, todėl asmeninių pensijų santaupų svarba ir jų sukuriama nauda tik augs.
Konstitucinis Teismas teisingai įvertino ir II pensijų pakopos masiškumo bei vientisumo privalumus.
Siekis išlaikyti šias sąlygas nėra privatus pensijų fondų valdymo įmonių interesas, kaip mėgsta kritikuoti kaupimo oponentai. Šiuo metu egzistuojanti sistema - patraukli patiems kaupiantiesiems dėl mažesnių turto valdymo išlaidų. Taip pat, sistemos masiškumas sudaro geresnes sąlygas investuoti rinkoje ir iš to užsidirbti.. Tad sistemos išlaikymas yra geriausio II pensijų pakopos dalyvių intereso įgyvendinimas, kuris priešingomis sąlygomis būtų sunkiai pasiekiamas.
Kai kalbame apie išsivysčiusias, ekonomiškai pajėgias šalis – JAV, Skandinavijos valstybes, Vokietiją, Šveicariją, Nyderlandus, jose stipri asmeninio (ar su darbdavio prisidėjimu) kaupimo tradicija, nes nacionalinio biudžeto galioje yra nebent minimalių ar bent jau ribotų poreikių užtikrinimas pensijoje. Reikšminga, o kartais ir didžiausia dalis pajamų čia gaunama iš šių santaupų, taip užsitikrinant orų gyvenimą baigus profesinę karjerą.
Tai, kad Lietuvos biudžetas taip pat nėra beribis, turėtų indikuoti ir kilusios diskusijos apie naujo gynybos mokesčio įvedimą. Geopolitinių sukrėtimų fone atsirado nauji saugumo užtikrinimo poreikiai, kurių finansavimui biudžete neturime laisvų resursų. Kaip neturime laisvų resursų neribotai didinti finansavimą bet kuriai kitai sričiai, todėl finansinei savidisciplinai lemta likti neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi.
Pagrindinis senatvės pensijų sistemų tikslas yra užtikrinti adekvačias ir tvarias reguliarias pajamas pensijos amžiaus sulaukusiems gyventojams. Lietuvoje senatvės pensijas šiuo metu gauna apie 621 tūkst. žmonių. Vadinasi, kas penktas šalies gyventojas yra pensininkas. Visuomenei senstant pensininkų dalis ilgainiui didės, todėl asmeninių pensijų santaupų svarba ir jų sukuriama nauda tik augs.
Šalys, kurios turi senas kaupimo pensijai tradicijas ir galėtų būti pavyzdžiu mums, saikingai varijuoja galimomis išimtimis, leidžiančiomis pensijų santaupas panaudoti ne pagal pagrindinę paskirtį. Lietuvos Konstitucinis Teismas toliaregiškai nubrėžė teisinio reglamentavimo ribas pensijų kaupimui šalyje, pasiūlydamas apgalvotą interesų balansą dabar ir galimybę link pensijos amžiaus judantiems dirbantiesiems puoselėti papildomą pajamų šaltinį.
