Euras Lietuvoje bus. Tą pažadėjo premjeras. Euro įvedimas reiškia, kad didelės pinigų sumos litais per mažiau nei pusantrų metų turės būti iškeistos į eurus arba kažkur investuotos dar iki euro įvedimo.
Šešėlyje dirbantys verslininkai tą greičiausiai jau pradėjo daryti. Įtarimų kelia pagyvėjusi nekilnojamojo turto rinka ir faktas, kad būstas perkamas už grynuosius pinigus.
Iškeisti – per pusantrų metų
Seimas jau pradėjo svarstyti įstatymus, reikalingus euro įvedimui. Lietuva tenkina Mastrichto kriterijus. Todėl beveik nėra abejonių, kad sausio 1 dieną Lietuva taps 19-ąja euro zonos nare.
Sausio pirmą gyventojai dar galės turėti santaupų litais. Lietuvos bankas 15min.lt informavo, kad bankai pusę metų nuo euro įvedimo privalės nemokamai keisti litus į eurus.
„Šiam terminui pasibaigus, litų banknotai į eurus neatlygintinai ir neribojant sumos keičiami dar 6 mėnesius bankų padaliniuose, kurių sąrašą nustato Lietuvos bankas bankų siūlymu. Vėliau bankai litus į eurus gali keisti neribotą laiką savo nustatyta tvarka, kuri turi būti paskelbta aiškiai matomose klientų aptarnavimo vietose“, – sakė Giedrius Simonavičius, Lietuvos banko Komunikacijos departamento direktorius.
Litus į eurus nemokamai pirmuosius du kitų metų mėnesius keis ir Lietuvos paštas.
1,5 metų – tiek laiko gyventojai turi, jeigu nori nemokamai išsikeisti litus į eurus. Bet manoma, kad neteisėtai uždirbti pinigai jau realizuojami.
Butus perka grynaisiais
Pernai Lietuvoje nekilnojamojo turto apyvarta siekė maždaug 3,3 mlrd. Lt – penktadaliu daugiau nei 2012 metais. Didžiąją dalį – beveik du trečdalius – nekilnojamojo turto gyventojai pirko be paskolų. Be to, iš santaupų butus perkantieji neretai atsiskaitė grynaisiais pinigais.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, kad nekilnojamojo turto rinkos pagyvėjimas gali rodyti šešėlinių verslininkų bandymą realizuoti nelegaliai įgytus pinigus.
„Tai yra turbūt viena iš tų priežasčių, kodėl šiemet ir būsto rinkos aktyvumas didesnis ir matysime ir daugiau sandorių. Ir pernai išryškėjo labai aiškiai, kad buvo gyventojų, kurie nekilnojamą turtą įsigydavo už grynuosius pinigus, tai yra, be jokių paskolų“, – 15min.lt sakė N.Mačiulis.
„Ober-haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis 15min.lt yra sakęs, kad bijantieji euro įvedimo būstą pradėjo pirkti dar pernai.
„Tie, kurie turi lūkesčių dėl euro, jau dabar veikia. Nemanau, kad žmonės lauks paskutinės minutės. Sakyčiau, kad tokie žmonės, kurie bijo euro, sprendimus priiminėjo jau praėjusiais metais. Tas rinkos aktyvumas iš dalies susijęs ir su tuo, kad kažkam norisi įsigyti turto iki euro įvedimo“, – 15min.lt sakė nekilnojamojo turto rinkos analitikas.
Pasak N.Mačiulio, gyventojai turi apie 12 mlrd. Lt grynųjų pinigų.
„Didelė dalis yra ir oficialiai gautos pajamos, kuriuos gyventojai laiko grynaisiais gal dėl to, kad nepasitiki bankais. Bet yra dalis, akivaizdu, ir šešėlinės ekonomikos. Mes skaičiuojame, kad kiekvienais metais biudžetas vien dėl cigarečių kontrabandos praranda apie 350 mln. Lt. Biudžeto praradimas yra kažkokių asmenų laimėjimas. Ta kontrabandinė produkcija, aišku, yra realizuojama už litus, litai kažkur cirkuliuoja rinkoje“, – sakė ekonomistas.
Kaip nesukelti įtarimo?
Bankas į eurus pakeis bet kokį litų kiekį. Tačiau, jei suma litais viršys keliasdešimt tūkstančių litų, apie sandorį bus pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai. Tuomet žmogus, atnešęs į banką įtartiną grynųjų sumą, privalės įrodyti, kad pinigus įgijo teisėtai.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) 15min.lt informavo, kad nuo pernai būtina deklaruoti sandorius, viršijančius 50 tūkst. Lt.
Vidaus reikalų ministerijai didžiausią nerimą kelia tikimybė, kad dėl euro įvedimo bus bandoma atlikti finansines operacijas su neaiškios kilmės pinigais.
„Asmeniui, negalinčiam pagrįsti savo pajamų šaltinio darbinais santykiais ar kitais legaliais šaltiniais, gali būti priskaičiuoti mokėtini mokesčiai nuo su darbinais santykiais nesusijusių pajamų gavimo. Na, o atskirais atvejais, kai tokių operacijų sumos yra didelės, vertinama gyventojų turimo turto galimo neatitikimo gaunamoms pajamos rizika, rizikingiausių asmenų atliekami kontrolės veiksmai, informacija perduodama teisėsaugos institucijoms dėl galimo neteisėto praturtėjimo faktų tyrimo ir pan.“, – 15min.lt sakė VMI atstovas spaudai Darius Buta.
Valstybė plano dar neturi
Lietuvos institucijos ketina atidžiai sekti finansų rinką iki euro įvedimo. Vidaus reikalų ministerija rengia valstybės institucijų veiksmų šalinant grėsmes vartotojų apsaugai ir saugumui euro įvedimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu planą.
Vidaus reikalų ministerijai didžiausią nerimą kelia tikimybė, kad dėl euro įvedimo bus bandoma atlikti finansines operacijas su neaiškios kilmės pinigais.
„Siekiant užtikrinti išsamų ir intensyvų lėšų kilmės patikrinimą, kaip to reikalauja galiojanti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos teisinė bazė, plano projekte siūloma nustatyti priemones dėl teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo su finansų sektoriumi ir kompetentingomis kitų valstybių institucijomis, vykdyti nuolatinius teisėsaugos ir finansų sektoriaus darbuotojų mokymus dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo“, – rašoma VRM Viešojo saugumo politikos departamento atsakyme 15min.lt.
Ypatingas dėmesys esą bus skiriamas naujų klientų tapatybės nustatymui, pinigų kilmės tikrinimui. Taip pat bus parengtos rekomendacijos bankams, kaip stebėti neaiškios kilmės pinigų operacijas, kaip nustatyti klientų tapatybę.
Vyriausybei planas, kaip sugauti nelegaliai pinigus valdančius asmenis, turėtų būti pristatytas sausio pabaigoje. Tačiau kada jis bus pradėtas įgyvendinti, VRM neatsakė.
„Šiuo metu kompetentingos institucijos dar tik teikia pastabas ir pasiūlymus, todėl konkrečių galutinių terminų šiuo metu jums pateikti negalime“, – rašoma VRM atsakyme.
Valiutą galima pakeisti ir nelegaliai
Pinigus išsikeisti galima ne tik legaliose finansų institucijose. Egzistuoja ir nelegali valiutų rinka. Joje pinigus keičiasi žmonės, nenorintys, kad tam tikra finansinė operacija būtų siejama su jų vardu. Kitaip tariant, niekas jų neklausia, iš kur jie gavo tuos pinigus, kuriuos nori iškeisti. Žinoma, tokios rizikingos paslaugos brangiai kainuoja.
Tokių valiutų rinkų pasaulyje yra ne viena. Tarp didžiausių ir garsiausių – Egipto, Argentinos, Venesuelos juodosios rinkos. Lietuvos pareigūnai taip pat kartais praneša demaskavę vieną kitą nelegalią valiutos keityklą.
Tokių rinkų klestėjimą įprastai lemia nepalankūs ekonomikos faktoriai. Tačiau, kai šalyje padidėja užsienio valiutos rezervai, grįžta pasitikėjimas vietine valiuta, ekonomika tampa atviresnė, prekyba valiuta juodojoje rinkoje būna pasyvesnė.
