2018 m. rodikliai yra geresni, nei patvirtinti tikslai. Valstybės kontrolė vertina, kad Lietuvos fiskalinė politika gerina kryptį, tačiau išliks prociklinė – tai reiškia, kad papildomai kaitins ekonomiką, kai ji ir taip auga ir to daryti nereikėtų. Dėl to nesukaupiami pakankami rezervai galimoms krizėms.
„Formuojamos fiskalinės erdvės nepakanka, kad nuosmukio metu būtų galima vykdyti anticiklinį ekonomikos skatinimą ar bent neutralią fiskalinę politiką. Būtina apsispręsti, kokio dydžio minimalų fiskalinį rezervą Lietuva turi sukaupti ir (ar) kiek ciklinių pajamų skirti skolai mažinti“, – teigiama pranešime.
Valstybės kontrolė pabrėžė, kad skolos lygis turi būti optimalus. 2018 m. viešojo sektoriaus skola siekia 34,5 proc. BVP, o kitąmet – prognozuojamas 38,1 proc. dydis, todėl šis rodiklis iš „žalios“ kategorijos perkeltas į „geltoną“, tai rodo didesnę riziką.
Dėl 2019 m. projektuojamo valstybės biudžeto deficito, siekiančio apie 800 mln. eurų, nominali valstybės skola atitinkamai didės.
„Pagal suplanuotus 2019 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų, didinančių išlaidas ar mažinančių pajamas. Jei būtų prisiimta papildomų ilgalaikių įsipareigojimų, tai jie turėtų būti kompensuojami naujomis priemonėmis, užtikrinančiomis ilgalaikį tvarų pajamų šaltinį“, – teigia Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Asta Kuniyoshi.
Šiuo metu rizikų švieslentėje 2017–2019 m. dauguma makroekonominių rodiklių rodo žemą fiskalinės rizikos lygį. Bet augantis struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas ir žemas sukauptų lėšų Rezerviniame (stabilizavimo) fonde lygis signalizuoja atitinkamai vidutinę ir aukštą riziką.
Valstybės kontrolė pagyrė, kad pirmą kartą biudžetas aiškiai pateiktas piliečiams – parengtas dokumentas „2019 m. biudžetas glaustai“, kuriame suprantama kalba pateikiama informacija apie valstybės finansus.
