Būtent Vokietija kartu su Prancūzija pirmadienio popietę oficialiai pasiūlė sukurti 500 mlrd. eurų fondą atkurti ES ekonomikai, kuri dėl koronaviruso pandemijos išgyvena itin didelę krizę.
Ir nors tiek Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, tiek Vokietijos kanclerė Angela Merkel vengė žodžio „euroobligacija“, būtent apie vadinamąsias „koronaobligacijas“ ir kalbama.
Mat šis naujasis fondas būtų finansuojamas skolinantis iš rinkos ES vardu, o finansavimą gausiančioms šalims nereikės grąžinti lėšų – pinigai bus grąžinami per kelis būsimus daugiamečius ES biudžetus.
Kitaip tariant, akivaizdu, kad Vokietija arba pakeitė nuomonę, arba nusileido pietinėms ES šalims, visų pirma Italijai ir Ispanijai, kurios jau seniai ragina susitarti dėl ES bendro skolinimosi priemonės.
Prie Berlyno, taip pat olandų, austrų bei skandinavų bent jau iki šiol spaudėsi ir Vilnius.
Nors prezidentūra dar kovo viduryje skelbė, kad Gitanas Nausėda palankiai vertina bendro skolinimosi idėją, Finansų ministerija buvo ją atmetusi. Tiesa, pirmadieninis pasiūlymas kiek kitoks.
Naujajam Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlymui, kurį jau palankiai įvertino Europos Komisija, turės pritarti visos 27 ES šalys narės. Ar įmanomas veto? Galbūt net jo sulauksime iš Lietuvos?
Skola bendra, jos grąžinimas bendras
Vokietija, Nyderlandai ir kitos turtingos šalys iki šiol laikė koronaobligacijų pasiūlymą įsiskolinusių pietinių valstybių bandymu nesąžiningai pasinaudoti šiaurinių šalių fiskaline disciplina.
A.Merkel: „Esame įsitikinę, kad dabar yra ne tik sąžininga, bet ir būtina skirti lėšų. <...> Kai ypatingos aplinkybės, ypatingos ir priemonės“.
Gali būti, kad tokia šiauriečių nuomonė iš tiesų nė nesikeičia. Tačiau greičiausiai jau suvokiama niūri realybė: esą jei nenusileisime, gali iškilti pavojus ne vien paskirų šalių ekonomikoms, bet visam ES ar bent euro zonos projektui.
Todėl A.Merkel žodžius pasirinko neatsitiktinius. Ji pareiškė: „Esame įsitikinę, kad dabar yra ne tik sąžininga, bet ir būtina skirti lėšų. <...> Kai ypatingos aplinkybės, ypatingos ir priemonės.“
„Mūsų patiriama krizė neturi precedento ir reikalauja efektyvaus, kolektyvinio ir europietiško atsako. Virusas neskiria jokių sienų ir kenkia visai Europai“, – neatsiliko ir E.Macronas.
Trumpai apie siūlomą planą: atgaivinimo fondą sudarytų bendros ES obligacijos, o lėšas subsidijų, kurios oficialiai būtų normalaus Bendrijos biudžeto dalis, pavidalu nukentėjusioms šalims ir regionams paskirstytų Europos Komisija.
A.Merkel jau užsiminė apie smulkmenišką tokių subsidijų skyrimo sąlygiškumą, o ir Europos Komisija pabrėžia, kad šių lėšų griežtai nebus galima naudoti su krizės pasekmių švelninimu nesusijusių sprendimų įgyvendinimui – pavyzdžiui, lopyti skylių biudžete.
Įsiskolinimai investuotojams būtų grąžinami iš kelių ateinančių daugiamečių ES biudžetų. Prancūzija anksčiau yra siūliusi sumas išdėlioti net iki 2060 metų.
„Buvo galima nuspėti, kad Vokietija sutiks su savo pačios didesniu indėliu į naują daugiametį ES biudžetą.
Labiau stebina tai, kad Vokietija pritarė skolintų pinigų dalinimui. Tai rimtesnis pozicijos pasikeitimas“, – 15min teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
Visi galvoja apie savus rinkėjus
Euro zonos finansų ministrai praėjusią savaitę jau tarėsi – jei tiksliau, ginčijosi – dėl ES ekonomikos gaivinimo fondo. Kadangi pranešimas apie Berlyno ir Paryžiaus pasiūlymą jau yra, būtų galima manyti, kad nesutarimus pavyko nugludinti.
Visgi pasiūlymui dar turės pritarti visos ES šalys narės, įskaitant Lietuvą. Procesas greičiausiai bus labai sudėtingas – akivaizdu, kad Austrija, Nyderlandai, Suomija, kurioms patinka vokiškas ekonomiškumas, gali bent bandyti priešintis planui.
Menkai tikėtina, kad S.Kurzas ir kiti taupieji žemyno lyderiai neišspaudė iš A.Merkel ar E.Macrono jiems svarbių kompromisų.
Antai Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas jau aiškiai leido suprasti, kad ryžtingai už taupumą pasisakanti Viena nekeičia nuomonės dėl subsidijų – net per pandemiją, kurios metu labiausiai nukentėjo pietinės ES narės.
„Mūsų pozicija nesikeičia. Esame pasirengę padėti labiausiai nukentėjusioms šalims paskolomis.
Tikimės, kad atnaujinta Daugiametė finansinė perspektyva atspindės naujus prioritetus, o ne pakels lubas“, – po pokalbio su Danijos, Nyderlandų ir Švedijos premjerais „Twitter“ parašė S.Kurzas.
Tema, akivaizdu, ir toliau jautri, bet panašu, kad koronaviruso protrūkis Europoje sukėlė išties milžinišką ekonominę krizę, tad A.Merkel nusprendė atsiliepti į pietinių šalių prašymus parodyti solidarumą.
„Vokietija ir Prancūzija kovoja už Europą“, – pareiškė Vokietijos kanclerė, kurios, tiesa, dar laukia iššūkis Bundestage – juk pasiūlymą turės patvirtinti parlamentarai.
Be to, menkai tikėtina, kad S.Kurzas ir kiti taupieji žemyno lyderiai neišspaudė iš A.Merkel ar E.Macrono jiems svarbių kompromisų – antraip kažin ar pirmadieninis pasiūlymas apskritai būtų buvęs paviešintas.
R.Vilpišauskas pabrėžė, kad vadinamasis „Taupusis ketvertas“ kol kas, regis, nekeičia pozicijos, tad nėra linkęs laikyti pasiūlymo „pačios ES politikos reikšmingu posūkiu“. Tačiau esą šiauriečius įmanoma nuraminti.
„Juk be Vokietijos ir Prancūzijos susitarimų neįmanomi visų ES šalių susitarimai. Dabar labai įdomu, ar taupieji iki artimiausio viršūnių susitikimo pakeis savo poziciją.
Be to, labai svarbios detalės, susijusios su subsidijų skyrimu, o iš A.Merkel pasisakymo galima spręsti, kad sąlygos bus numatytos, nors jos nepatinka pietiečiams. Vokiečiai su kitomis Šiaurės šalimis tikrai palaiko ryšius.
Čia labai svarbi vidaus politikos auditorija – kiekvienos šalies vadovas galvoja apie savo visuomenę ir rinkėjus, tad iniciatyvos perleidimas Vokietijai ir Prancūzijai kitų „Taupiojo ketverto“ šalų lyderiams gali būti naudingas – taip jie rodo, kad vis dar kovoja“, – 15min dėstė R.Vilpišauskas.
Krizė kitokia – iš čia ir lankstumas
„Tai yra geras pasiūlymas, – sutiko buvęs Europos centrinio banko ekonomistas, idėjų kalvėje „Jacues Delors Centre“ Berlyne dabar dirbantis Lucas Guttenbergas. – Jis labai aiškus. Nėra jokių burtų, tik tiesumas – europietiškos obligacijos ES išlaidoms.“
Kaip jau minėta, pasiūlymas tinka ir Europos Komisijai, kuri bendrojo pasiūlymo dėl ekonomikos atgaivinimo juodraštį pristatys kitą savaitę.
Dar kiti analitikai pabrėžia, kad planas, kuriuo siūlomos ne paskolos, o subsidijos, esą rodo, jog A.Merkel daro išties didelę nuolaidą, be to, Vokietijos kanclerė, suprask, pasimokė iš klaidų praeityje.
Kai turtingosios ES šalys ir Briuselis gelbėjo Graikiją ir kitas šalis per euro zonos skolų krizę, daug kam pietuose labai nepatiko visų pirma Berlyno reikalavimas taupyti – tai buvo pagrindinė gelbėjimo planų sąlyga.
L.Guttenbergas: „Pasiūlymas labai aiškus. Nėra jokių burtų, tik tiesumas – europietiškos obligacijos ES išlaidoms“.
„Labai svarbu tai, ką kitų ES šalių gyventojai galvoja apie Vokietiją ir jos vykdomą politiką. Juk Italijoje gyventojų nuomonė apie visą ES smarkiai pablogėjo.
O Italijos išstojimo nenori nei Vokietijos kanclerė, nei kitos šalys. Ekonomine prasme nukentėtų ne tik pati Italija, bet ir kitos euro zonos narės. Tad Vokietijos pozicijos pasikeitimas gali būti siejamas ir su šiuo platesniu kontekstu“, – 15min tvirtino R.Vilpišauskas.
Galiausiai kitokia šių metų krizė – ją, skirtingai nei skolų krizę, sukėlė ne vyriausybių klaidos ar manipuliavimas finansiniais rodikliais, o neprognozuojamas virusas. Todėl A.Merkel buvo lengviau sutikti atlaisvinti finansavimo sąlygas.
O Nyderlandų, Danijos, Austrijos ir Švedijos priešinimasis nebūtinai amžinas. Vienas prancūzų diplomatas „Politico“ aiškino, esą tiek E.Macronas, tiek A.Merkel ne kartą kalbėjosi ir dar kalbėsis su Nyderlandų premjeru Marku Rutte.
„Visi jie žinojo, kas bus paskelbta, nebuvo taip, kad jie apie planą išgirdo per televiziją. Paryžius ir Berlynas visą laiką pranešinėjo Komisijai ir įvairioms šalims narėms apie diskusijas“, – tikino pareigūnas.
Be abejo, detalės ir siūlomo susitarimo išnašos, kurios, kaip įprasta, labai svarbios, dar bus aptartos artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais – pavyzdžiui, per artimiausią Europos Vadovų Tarybos susitikimą. A.Merkel pati pripažino: „Turime trumpą atsakymą, bet reikės ilgesnių.“
Kas galvojama Vilniuje?
Daugiau informacijos ir aiškesnių kitų euro zonos šalių lyderių pasisakymų, panašu, lauks ir Lietuva. Bent jau taip spėjo su 15min bendravęs profesorius R.Vilpišauskas – ir pataikė.
Lietuvos finansų viceministrė Miglė Tuskienė portalui antradienį teigė: „Tai yra diskusijos pradžia. Kad Europai reikia gaivinimo plano, papildomų lėšų, visi sutaria.“
Visgi M.Tuskienė pabrėžė, kad naujausias pasiūlymas yra tik vienas iš kelių, o jo detalės turėtų paaiškėti tik kitą savaitę, kai daugiau informacijos pateiks Europos Komisija.
„Svarbu šiuo atveju tai, kad pasisakoma už grantus. Vis dėlto manome, kad Komisija pateiks pasiūlymą, įtrauksiantį ir subsidijas, ir paskolas.
Mes niekada nesakėme, kad esame visiškai prieš subsidijas. Mums svarbu kiti dalykai: norime bendros diskusijos kartu su Daugiamete finansine perspektyva.
Taip pat sakome, kad nauji instrumentai neturi būti kuriami senų programų sąskaita – Sanglaudos, Žemės ūkio politikos. Todėl kyla klausimas, kaip šią siūlomą įspūdingą sumą finansuosime.
Lietuvai svarbu, kad nenukentėtų tradiciniai instrumentai, kurie mūsų atveju puikiai veikia. Kol kas detalių nėra, o velnias slypi detalėse“, – 15min teigė finansų viceministrė.
M.Tuskienė tvirtino, kad Lietuva greičiausiai neblokuos subsidijų, bet esą tikrai sieks maksimalios naudos šaliai: „Mes visada sakėme, kad reikia žiūrėti į balansą, sumas ir kriterijus.
O dėl kriterijų mes tikrai derėsimės pakankamai garsiai. Šioje diskusijoje nebūsime pasyvūs ir savo interesus ginsime. Nesame tokie radikalūs, kad iškart priešintumėmės – europinis solidarumas turi egzistuoti.“
Anot R.Vilpišausko, Lietuva ir kitos Baltijos šalys yra atsidūrusios gana įdomioje situacijoje. Viena vertus, jos save pozicionuoja kaip Šiaurės šalis.
M.Tuskienė: „Lietuvai svarbu, kad nenukentėtų tradiciniai instrumentai, kurie mūsų atveju puikiai veikia. Kol kas detalių nėra, o velnias slypi detalėse“.
„Tai suprantama, nes Baltijos šalių, ypač Estijos, skolos yra santykinai mažos. Todėl yra pagrindo kalbėti apie taisyklių, įskaitant susijusias su euro zona ar valstybės parama verslui, laikymąsi, kuris apskritai mažoms valstybėms labai svarbu.
Jei taisyklių nesilaikoma, paprastai nukenčia būtent mažosios šalys. Bet kartu Baltijos šalys iš ES biudžeto daugiau gauna nei į jį sumoka“, – kalbėjo profesorius.
Pasak R.Vilpišausko, nepaisant to, kad ekonomikos sparčiai auga, Baltijos šalys vis dar yra gerokai skurdesnės, ypač lyginant jas su Švedija, Danija, Austrija, Nyderlandais.
„Tad šiuo požiūriu šalys gavėjos turi kiek kitokius interesus – tiek kalbant apie Daugiametę finansinę programą, tiek dabar siūlomas subsidijas. Juk tokios valstybės gali gauti daugiau nei kitos.
Tokia situacija negali nedaryti įtakos požiūriui, ir manau, kad Baltijos šalys galiausiai sutiks su kompromisu. Kita vertus, reikšti poziciją niekas neskubės“, – dėstė profesorius.
Ekonomika ir geopolitika
Tiek R.Vilpišauskas, tiek M.Tuskienė atkreipė dėmesį į tai, kad dar neaišku, pagal kokius kriterijus būtų skirstomos lėšos iš siūlomo fondo.
Tarkime, jei kriterijus – sveikatos apsauga, Lietuva pernelyg nenukentėjo. Bet Baltijos šalių ekonomikoms prognozuojamas didesnis krytis nei kitur euro zonoje.
Anot R.Vilpišausko, kuris nemato Vilniaus veto galimybės, beveik neabejotina, kad mažosios ES narės, tarp kurių, žinoma, yra ir Lietuva, vis tiek norės būti proceso dalimi, o tai „galiausiai ir tampa pagrindiniu motyvu“.
„Net jei gali būti neigiamų ekonominių pasekmių, jas paprastai nusveria geopolitinis interesas“, – 15min sakė R.Vilpišauskas.
R.Vilpišauskas: „Neskubėčiau skelbti apie ypač svarbų proveržį. Pasiūlymas rimtas, taip, bet net kai tokie planai patvirtinami, ieškant kompromisų jie paprastai sušvelninami“.
Jis priminė buvusio Estijos prezidento Toomo Hendriko Ilveso paaiškinimus, kodėl ši šalis taip skubėjo įstoti į euro zoną vos išbridusi iš finansų krizės. Esą T.H.Ilvesas labiausiai akcentavo ne ekonominę naudą, o geopolitinius motyvus.
Galiausiai profesorius mano, kad Baltijos šalys bent jau turėjo pabandyti išsiderėti tam tikrų saugiklių ir sąžiningumo dar prieš Berlyno ir Paryžiaus sprendimą paviešinti pasiūlymą dėl ES ekonomikos gaivinimo fondo.
Tiesa, M.Tuskienė 15min teigė, kad „detalių kol kas tikrai nebuvo, kaip ir diskusijų“.
Kad ir kaip galiausiai būtų, R.Vilpišauskas siūlo nesureikšminti kalbų, esą vakarykštė žinia apie Vokietijos ir Prancūzijos pasiūlymą yra reikšmingas žingsnis ES federalizacijos link.
„Neskubėčiau skelbti apie ypač svarbų proveržį. Pasiūlymas rimtas, taip, bet net kai tokie planai patvirtinami, ieškant kompromisų jie paprastai sušvelninami.
Pamenu, kad euro zonos skolų krizės metu beveik kiekviena Europos Vadovų Taryba 2010-2012 metais skelbė apie istorinius Europos integracijai sprendimus. Tokių Tarybų suskaičiavau dvylika, ir kiekviena skelbė apie istorinius sprendimus.
Tie susitarimai rodė judėjimą ne federacijos, o glaudesnio tarpvyriausybinio bendradarbiavimo link. Tai du skirtingi dalykai. Todėl būčiau atsargus – politinė realybė kitokia“, – 15min sakė R.Vilpišauskas.
Savo ruožtu europarlamentaras Andrius Kubilius 15min sakė, kad A.Merkel ir E.Macrono iniciatyva nėra labai originali. Panašius dalykus esą svarsto Europos Komisija.
„Čia svarbu, kad ES tarp šalių narių dvi didžiosios valstybės aiškiai apibrėžė savo nuostatas šitų iniciatyvų atžvilgiu. Čia diskusijos pradžia“, – teigė A.Kubilius, irgi atkreipęs dėmesį į jau girdimą taupiųjų Bendrijos šalių narių nepasitenkinimą.
Kaip jis suprato iš informacijos viešojoje erdvėje, papildomi pinigai būtų priedas prie daugiametės finansinės programos išlaidų.
„Tai sukelia šiokių tokių klausimų, į kuriuos nėra atsakymų, nes skola, jos grąžinimas guls ant kitų daugiamečių finansinių perspektyvų – jau po 2027 metų.
Jeigu tai bus tęsiama, tai kažkuriuo metu tų daugiamečių finansinių perspektyvų biudžetas bus iš anksto išdalintas. Tokiu būdu praskolinant būsimus biudžetus“, – komentavo A.Kubilius.
-
Krizė dėl koronaviruso – išbandymas ES ir jos vertybėms: ar karalius nuogas?
-
Nusivylęs Graikijos ministras: Europa tampa tautinių valstybių žemynu
-
Kaip koronavirusas keičia Europą: ar tikrai įmanomos pavojingos pasekmės?
-
Prancūzija ir Vokietija siūlo sukurti 500 mlrd. eurų fondą ES ekonomikos atkūrimui
-
Valdžia ekonomiką gaivins 6,3 mlrd. eurų investicijomis – specialistų rengimui, tyrimams, skaitmenizavimui
-
Rusijos ekonomistai: BVP mažės keturis ketvirčius, ikikrizinis lygis – 2022-ųjų viduryje
-
Jusifas Seiranovas: Po didžiosios pauzės Kinijos ekonomika sugrįžta į atšiauresnį pasaulį
-
J.Powellas: FRS pasirengusi ekonomikos palaikymui panaudoti „visą priemonių arsenalą“
