Šiuo metu parduotuvės, restoranai, viešbučiai užvėrė duris ir šalies ekonominis pulsas sulėtėjo. Prekyba suneša kone ketvirtadalį šalies biudžeto, arba pusę mokėtino pridėtinės vertės mokesčio, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys.
Jei mažėja įmonių pardavimai, traukiasi ir šios pajamos. Dar daugiau, senkant pinigų upeliui, valstybė savo noru žada įmonėms mokesčių atidėjimus.
Ir tai jokia problema krizės akivaizdoje – atvirkščiai, ekonomistai siūlo skolintis kuo daugiau ir visiškai netaupyti.
Šiuo metu Lietuva yra priešingoje situacijoje nei 2009 m. finansų krizės akivaizdoje, kurią pasitiko tuščiomis kišenėmis ir be galimybių skolintis. Tuomet teko karpyti pensijas, mažinti viešojo sektoriaus atlyginimus ir dar skolintis aukštomis palūkanomis.
Dabar „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis akcentuoja, kad šalies finansai nepatenka tarp TOP 20 šalies problemų – svarbiau išsaugoti darbo vietas, apsaugoti įmones nuo bankrotų, išlaikyti pažeidžiamų gyventojų pajamas.
„Luminor“ ekonomisto Žygimanto Maurico nestebintų, jei šalies kišenėse metų pabaigoje pritrūktų 4 mlrd. eurų, arba apie 10 proc. BVP. Ir jis siūlo skolintis kuo daugiau.
N.Mačiulis: auksinės sąlygos atleisti diržus
Kas mėnesį vien šalies prekybininkai į biudžetą sumoka apie 225 milijonus eurų PVM. Ar užvėrus parduotuves šalies biudžetas atlaikys?
Pasak „Swedbank“ ekonomisto, šį sykį niekam pasaulyje nebus įdomu, kokį dydį galėtų pasiekti Lietuvos biudžeto deficitas.
„Tarp Lietuvos problemų biudžeto pajamos nepatenka į TOP 20. Dabar svarbu, kad nemažėtų gyventojų pajamos, kad nebankrutuotų įmonės, kad nedidėtų nedarbo lygis. Biudžeto deficitas gali didėti ir iki 10 proc. BVP. Niekam neįdomu. Net Europos Komisija siunčia labai aiškų signalą – ne laikas žiūrėti į fiskalinės drausmės taisykles tuo metu, kai reikia kovoti su tokiu reiškiniu“, – sako N.Mačiulis.
Net ir finansų rinkose tvyrant suirutei, akcijų kainoms krentant, Lietuva ir toliau gali skolintis už neigiamas palūkanas.
„Net jeigu labai smarkiai krenta biudžeto pajamos, nereikia daryti 2009 metų klaidos, kuomet bandai padidinti mokesčius ir surinkti papildomai lėšų į biudžetą. Aišku, tuo metu nebuvo alternatyvų, niekas nenorėjo skolinti Lietuvai arba skolino už milžiniškas palūkanas ir teko veržtis fiskalinius diržus. Dabar tokio poreikio visiškai nėra“, – sako N.Mačiulis.
Pasak jo, artimiausiu metu biudžeto pajamos nuo plano gali atitrūkti ir dešimtadaliu. Jei epidemija užsitęstų ilgiau – tai vis tiek didesnė problema nei biudžeto deficitas.
„Esu tikras, kad niekas niekur pasaulyje nebadys pirštais į biudžetų deficitus. Jie yra būtini. Praėjusį dešimtmetį Europoje mes labai gerai išmokome pamokas, kaip dėl perteklinės fiskalinės drausmės valstybė gali atsidurti tokioje depresijoje, iš kurios per dešimt metų neišlipa, pvz., Graikija“, – vertina N.Mačiulis.
Jis viliasi, kad epidemiją pavyks suvaldyti per II ketvirtį. Tuo metu Vyriausybės pateiktas 5 mlrd. eurų skolinimosi planas, pasak jo, visiškai padengtų bet kokį pinigų trūkumą vidutiniu laikotarpiu.
Ž.Mauricas: pajamos trauksis įspūdingai
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas skaičiuoja, kad sustojusi šalies ekonomika biudžetui gali kainuoti panašiai, kaip ir 2009 metais, kai deficitas siekė apie 9 proc. BVP.
„Pajamos trauksis pakankamai ženkliai, bent jau tiek, kiek trauksis ekonomika. O išlaidos didės labai daug. Tai iš tikrųjų deficitas atrodys pakankamai įspūdingai, turbūt, gali netgi būti panašaus masto, koks buvo 2009 metais“, – sako Ž.Mauricas.
Pasak jo, 5 milijardų eurų suma siekia apie 10 proc. BVP. Jei karantinas truktų tik numatytas 2 savaites, valstybė galėtų išvengti recesijos, tiek pinigų neprireiktų. Tačiau didelė tikimybė, kad karantiną reikės tęsti.
„Gali būti ir tikrai labai ekstremalios sumos“, – sako Ž.Mauricas.
Pasak jo, didžiausią pajamų kritimą valstybė pajus iš PVM. Pajamų mokesčio surinkimą palaikys tai, kad didesnės įmonės norės išlaikyti darbuotojus.
„Pavyzdžiui, Kinijoje pakankamai netikėtai mažmeninės prekybos kritimas buvo 20 procentų su trupučiu, kai buvo tikimasi, kad dar apie 1 procentą augs. Tai yra pakankamai dideli šokai“, – teigia ekonomistas.
Pesimistiniu scenarijumi biudžete metų pabaigoje gali atsiverti 4 mlrd. eurų „skylė“, arba apie 8 proc. BVP, preliminariai skaičiuoja ekonomistas. Optimistiniu vertinimu deficitas galėtų siekti apie 2,5 milijardo eurų, arba 3-4 proc. BVP.
„Bet tada prasidės lenktynės su laiku. Būtina sąlyga bus – ekonomikos atsigavimas 2021 metais. Nes pamačius tokius deficitus, gali atšalti investuotojų noras pigiai skolinti pinigus, ir apskritai bendras tvarumas pakibs ant plauko. Ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių“, – įspėja Ž.Mauricas.
Jis taip pat vertina, kad šiuo metu svarbu išlaikyti darbuotojų atlyginimus.
„Nustojus minti dviratį, jis dar kurį laiką važiuoja. Bet jei jis nukris, vėliau pastatyti bus sunkiau. Geriau tegu tas dviratis važiuoja. (...) Galima ir 10 mlrd. pasiskolinti. Grėsmės kaip ir nėra“, – sako Ž.Mauricas.
Pasak jo, dabar Vyriausybė turi itin palankias sąlygas skolintis ir jomis turėtų naudotis, be to, sukaupti nemaži rezervai.
„Šiuo metu turime rezervus, kurie siekia virš 2 proc. BVP. Turime ir socialinio draudimo fondo, ir sveikatos draudimo fondo, taip pat šiokį tokį Stabilizavimo rezervą. Turime tų rezervų daugiau nei Estija, priešingai nei 2008 metais, kada Estija turėjo sukaupusi 4 proc., o mes 1 proc. BVP. Dabar mes turime virš 2 proc., o estai apie 1,7 proc. BVP.
