Tačiau tai ne Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimas (TTIP), kurio sudarymą aktyvistai Europos Sąjungoje sugebėjo sustabdyti, kai kilo panašių abejonių dėl jo galimo poveikio; tai Prekybos paslaugomis susitarimas (TISA), kurį remia kai kurios didžiausios pasaulio korporacijos, tokios kaip „Microsoft“, „Google“, IBM, „Walt Disney“, „Walmart“, „Citigroup“ ir „JP Morgan Chase“.
Derybos vyksta slaptai
Nedaugelis yra girdėję apie Prekybos paslaugomis susitarimą, tačiau iniciatyvinė grupė „Global Justice Now“ neseniai paskelbtoje ataskaitoje įspėja: „Jei nepasipriešinsime TISA, pergalė kovoje prieš TTIP gali pasirodyti Pyro pergale.“
Kaip ir TTIP atveju, derybos dėl TISA vyksta slaptai, nepaisant to, kad šis susitarimas gali turėti didelį poveikį šalims, kurios jį pasirašytų. TTIP yra dvišalė ES ir JAV iniciatyva, o TISA rengėjai turi pasaulinio masto siekių, nes susitarimas būtų taikomas daugumai didžiausių pasaulio ekonomikų, išskyrus Kiniją ir Rusiją.
Kaip teigiama „Global Justice Now“ ataskaitoje, susitarimu būtų įtvirtinta viešųjų paslaugų privatizacija; apribotas finansinių reglamentų, kuriais siekiama užkirsti kelią 2008 m. nuosmukio pasikartojimui, veikimas; sukelta grėsmė privatumui internete; pakenkta pastangoms kovoti su klimato kaita, o besivystančioms šalims būtų sudaryta kliūčių tobulinti viešąsias paslaugas.
Grupės direktorius Nickas Deardenas tvirtino: „Šis susitarimas kelia grėsmę pačiai viešųjų paslaugų sampratai. Tai privatizaciją visapusiškai skatinantis susitarimas, pagrįstas mintimi, kad vyriausybės turėtų ne siekti užtikrinti viešąjį interesą, o pasitraukti iš kelio ir leisti korporacijoms veikti.“
„Mums ypač didelį susirūpinimą kelią ketinimai į TISA įtraukti nuostatas, kurias taikant valstybės prarastų teisę perimti strategiškai svarbių paslaugų kontrolę ir kurios trukdytų tinkamai kontroliuoti bankus, kurie ir sukėlė finansų krizę.“
Darbuotojai migrantai neturėtų teisės į minimalų atlyginimą
Ataskaitoje apgailestaujama, kad TISA dar nesusilaukė plataus masto pasipriešinimo, kaip kad buvo TTIP atveju.
„TISA kelia grėsmę viešosioms paslaugoms, nes šiuo susitarimu gali būti negrįžtamai įtvirtinta privatizacija ir užtikrinta vis didesnė didžiųjų tarptautinių bendrovių įtaka tokiose srityse kaip sveikatos apsauga, švietimas ir pagrindinės viešosios paslaugos.“
Ataskaitoje sakoma, kad darbuotojai migrantai taptų „nepriklausomais paslaugų teikėjais“, o tai reiškia, kad jie neturėtų teisės į minimalų atlyginimą arba įstoti į profesinę sąjungą. Į kitą šalį vykstantys žmonės gali susidurti su tuo, kad jų vizos bus susietos su jų darbu, tad atleidimas iš darbo reikštų deportaciją.
„Tokia darbo sistema labai lengvai gali piktnaudžiauti nesąžiningi darbdaviai, kurie turėtų galimybę drąsiai imtis neteisėtų veiksmų, žinodami, kad gali grasinti deportuoti bet kokį darbuotoją, kuris sugalvotų skųstis,“ – sakoma ataskaitoje.
„Panašią sistemą taikančiose šalyse, tokiose kaip Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai bei Kataras, darbo sąlygos apibūdinamos kaip artimos vergiškoms.“
Didžiausia grėsmė – besivystančioms šalims
TISA gali sutrukdyti iškastinį kurą palaipsniui keisti atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais, nepaisant to, kad būtina mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir oro taršos poveikį sveikatai.
Be to, pagal vieną iš pasiūlymų privačioms įmonėms būtų leista interneto duomenis perkelti iš vienos šalies į kitą. Nors kilmės šalies privatumo įstatymų reikėtų laikytis, ataskaitoje teigiama, kad „neaišku, kaip tai būtų užtikrinama“.
Išsivysčiusiose Europos šalyse viešosios paslaugos yra įsigalėjusios, todėl joms niekas negresia, nebent kokios nors šalies valdžia pati nuspręstų atverti jas privačioms įmonėms. Tačiau daugelio besivystančių šalių padėtis yra kitokia. Pritarusios susitarimui, jos iš esmės gali prarasti galimybę kurti viešąsias institucijas, kurios Vakaruose yra neatsiejama sistemos dalis.
Derybos dėl TISA vyko už uždarų durų apie 18 mėnesių, kol apie jas nepaskelbė pasaulinė profesinė sąjunga „Public Services International“ (PSI). Informacija apie kai kuriuos susitarimo pasiūlymus taip pat buvo paviešinta „Wikileaks“ ir kitose svetainėse.
Europos Komisija tvirtina, kad TISA paskirtis – supaprastinti prekybą paslaugomis.
PSI politikos direktorius Danielis Bertossa teigė: „Visi, kas nori išsaugoti demokratinę kontrolę, turėtų labai susirūpinti dėl slapčia rengiamo Prekybos paslaugomis susitarimo. Šiuo susitarimu būtų smarkiai suvaržytas valstybių suverenumas, o valstybių valdžia turėtų mažiau galimybių reguliuoti svarbių paslaugų sektorių veiklą, pavyzdžiui, sprendžiant energetikos, transporto ir privatumo klausimus. Prekybos paslaugomis susitarimas yra dalis radikalaus projekto, kuriuo siekiama apriboti suverenią valstybių teisę taikyti reguliavimą ir, tenkinant užsienio korporacijų interesus, tokią teisę įšaldyti kone neribotam laikotarpiui.“
Europos Komisija tvirtina, kad TISA paskirtis – supaprastinti prekybą paslaugomis.
„ES yra didžiausia paslaugų eksportuotoja pasaulyje, Europos paslaugų sektoriuje yra sukurta dešimtys milijonų darbo vietų. Paslaugų rinkų atvėrimas padės užtikrinti ekonomikos augimą ir sukurti daugiau darbo vietų,“ – sakoma Komisijos svetainėje.
