Nuo seno laikoma, kad korupcija Rusijoje yra itin plačiai paplitusi (šią nuomonę patvirtina ir tarptautiniai korupcijos reitingai), o kyšininkavimas yra giliai įleidęs šaknis visuomenėje. Net ir komunistiniais laikais nebuvo vengiama kyšių, kai reikėjo gauti vizą ar oficialų dokumentą, arba įsiteikti tiems, kurie sprendė, kam skirti butą ar ką priimti į darbą. Tačiau šiandien į klausimą, kaip dažnai jie duoda kyšius, eiliniai rusai paprastai atsako „niekada“ arba „nedažnai“.
To priežastis yra paprasta: korupcija Rusijoje tapo oficialiai įtvirtinta ir daugumai gyventojų tiesiog yra nematoma, tačiau ji daro poveikį beveik visų prekių ir paslaugų, įskaitant obuolius ir metro bilietus ar sveikatos priežiūros paslaugas, kainoms.
Vidutinė kyšių, kuriuos sumokėjo 2015 metais policininkų sulaikyti asmenys, suma, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo du kartus
Kyšiai yra įskaičiuoti į maisto ir kitų prekių kainas, nes, pavyzdžiui, sunkvežimių vairuotojams vežant šiuos krovinius tenka mokėti kyšius policininkams. Daugelis importuotų prekių brangesnės yra ne tik dėl muitų, bet ir dėl to, kad importuotojams tenka mokėti kyšius muitininkams, kad šie greičiau atliktų muitinės procedūras.
Korupciją analizuojantis buvęs Kremliaus patarėjas ir politologas Georgijus Satarovas sako, kad Rusijoje nebuvo atlikta išsamių tyrimų, kurie padėtų nustatyti, kokį poveikį korupcija daro galutinėms prekių kainoms. Tačiau jo tyrimų instituto „Indem“ Kirgizijoje atlikti tyrimai rodo, kad dėl korupcijos mažmeninės prekių kainos šioje buvusioje sovietinėje respublikoje padidėja beveik du kartus. G.Satarovo nuomone, Rusijoje poveikis kainoms turėtų būti maždaug toks pat.
Žinoma, paprasti rusai tebemoka kyšius. Pavyzdžiui, jie sako mokėję kyšį, kad gautų kapavietę kapinėse arba kad operacijos, apmokamos iš nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos biudžeto, nereikėtų laukti eilėje.
Tačiau viešai apie kyšių mokėjimą žmonės nekalba, nes tai prilygsta prisipažinimui padarius nusikaltimą, už kurį gali būti skirta laisvės atėmimo iki 12 metų bausmė.
Maskvos policija sako, kad vidutinė kyšių, kuriuos sumokėjo 2015 metais policininkų sulaikyti asmenys, suma, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo du kartus iki 654 tūkst. rublių (9,3 tūkst. JAV dolerių) vienam kyšiui. Kai kurie iš atvejų, kurie buvo labiau paviešinti ir buvo susiję su valdininkams mainais už sutartis mokėtais kyšiais, parodė, kiek moka įmonės, kad įveiktų biurokratines kliūtis. Eilinių žmonių labiau kasdienėse situacijose mokami kyšiai dažniau sudaro 1–15 tūkst. rublių (15–220 JAV dolerių).
Jau praėjo tos dienos, kai pinigai buvo tiesiog perduodami iš rankos į ranką arba vokeliuose. Suprasti, kodėl taip įvyko, galima prisiminus apie galimybę būti sulaikytam. Dabar mokėjimai paprastai atliekami per trečiąją šalį.
„Dar visai neseniai žmonės priimdavo vokelius, bet dabar niekas jų nebeima“, – sako statybos įmonės vadovas Andrėjus, sutikęs kalbėtis tik su sąlyga, kad jo pavardė nebus paskelbta, nes dėl to galėtų nukentėti jo įmonė ir klientai. „Jus pagautų vietoje. Dabar viskas daroma per vadinamąsias priedangos įmones.“
G.Satarovas sako, kad ši „tarpininkų grandis“ atsirado siekiant „sumažinti su kyšio mokėjimu susijusią riziką ir nepatogumus“.
Kyšiai yra įskaičiuoti į maisto ir kitų prekių kainas, nes, pavyzdžiui, sunkvežimių vairuotojams vežant šiuos krovinius tenka mokėti kyšius policininkams.
Pavyzdžiui, valdininkas gali pasiūlyti pervesti pinigus į atskirą įmonę arba ligoninė ligonį gali nusiųsti pas tarpininką, kuris gali apeiti laukimo sąrašus ir organizuoti mokėjimą.
Daugelis vairuotojo pažymėjimą turinčių rusų tikrai prisimins savo bandymus išlaikyti vairavimo egzaminą, kai pirmas bandymas būdavo nesėkmingas, bet antrą kartą, „sumokėjus kam reikia“, egzaminą jau pavykdavo išlaikyti.
Kyšiai Rusijoje taip pat gali padėti apeiti taisykles, kurios yra beprasmės, arba nepaisyti taisyklių, kurios atrodo nepatogios, kaip antai, greičio apribojimų.
Statybos įmonės vadovas teigia, kad kyšių mokėjimas yra vienintelis būdas jo verslui išgyventi.
„Sistema čia veikia taip, kad taip yra paprasčiau, yra paprasčiau sumokėti pinigus valdininkams. Taip galima dirbti greičiau ir netgi pigiau“, – teigia Andrėjus ir paaiškina, kad laiku negavus kokio nors leidimo, vėluotų statyba, tektų ilgiau mokėti darbo užmokestį darbininkams, o taip pat ir paskolų palūkanas.
1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, užgimė rinkos ekonomika, pradėjo plaukti investicijos ir Maskvoje bei kituose didmiesčiuose prasidėjo statybos bumas. Tačiau dauguma sovietinių laikų reguliavimo tarnybų taip ir neišnyko. Jos ir toliau taiko pasenusius reikalavimus bei rengia daugybę patikrinimų.
Andrėjus apibūdino sudėtingą leidimų gavimo ir patikrinimų sistemą, kurioje yra bent 12 etapų, kuriuose statybos įmonės paprastai moka kyšius. Anot jo, yra nemažai valstybinių tarnybų, kurių pareigos iš dalies sutampa, taigi pasitaiko atvejų, kai vieni inspektoriai išduoda leidimus veiklai, kurią jau yra patvirtinusios kitos tarnybos.
Statybos įmonės vadovas teigia, kad kyšių mokėjimas yra vienintelis būdas jo verslui išgyventi.
Statybos įmonės vadovas teigia, kad kyšių mokėjimas yra vienintelis būdas jo verslui išgyventi.
O Rusijos vežėjai sako, kad kyšių mokėjimas yra tiesiog jų darbo dalis.
„Kelyje tau vis tenka mokėti. O kiek – tai priklauso nuo kelių policininkų, kurių pasitaiko kelyje, apetito“, – teigia sunkvežimio vairuotojas Andrėjus Bažutinas.
„Važiuoju iš Sankt Peterburgo į Irkutską, tai 5 tūkst. kilometrų kelio, ir jeigu pusiaukelėje kelių policininkas ima reikalauti kyšio, ką turėčiau daryti? Ar grįžti atgal?“ sako jis.
Pasak A. Bažutino ir kitų vežėjų, 5 tūkst. kilometrų kelyje vairuotojui gali tekti kyšiams išleisti 50–70 tūkst. rublių (715–1 tūkst. JAV dolerių). Kyšius tenka mokėti už bet ką – pavyzdžiui, už tai, kad sunkvežimis yra tariamai netvarkingas.
Liubovė Sobol, opozicijos lyderio ir garsiausio Rusijos kovotojo su korupcija Aleksėjaus Navalno bendražygė, kartu su kitais A.Navalno komandos nariais tyrė sutartis, kurias Maskvos miesto valdžia buvo pasirašiusi su įmonėmis, susijusiomis su miesto valdžios valdininkais, arba kurios buvo pasirašytos, kaip įtariama, pažeidžiant įstatymus.
„Visi, kas gyvena Maskvoje, negauna visų paslaugų, į kurias turi teisę, kadangi didelė biudžeto dalis išleidžiama ne tam, kam reikėtų, nes valdžiai dėl korupcijos ir valdininkų papirkimo tenka brangiau mokėti už prekes ir paslaugas“, – sako ji.
Pagal vieną iš sutarčių, kurias ji tyrė, miestas įsipareigojo kitus 30 metų metro traukinių vagonus pirkti iš „Transmašholding“ – įmonės, kurios akcijų paketą yra valdęs Maskvos transporto departamento vadovas.
Prieš tai, kai su šia įmone buvo sudarytos dvi sutartys, kurių bendra vertė siekia 277 mlrd. rublių (4 mlrd. JAV dolerių), keli kiti galimi konkurso dalyviai, įskaitant stambias užsienio įmones, antimonopolinei tarnybai nusiuntė skundą, kuriame tvirtino, kad konkurso sąlygos yra palankios „Transmašholding“. Tarnyba nustatė, kad organizuojant konkursą būta pažeidimų, bet vis vien pripažino jį galiojančiu.
Rusijos vežėjai sako, kad kyšių mokėjimas yra tiesiog jų darbo dalis.
Transporto departamento vadovas Maksimas Liksutovas iš pradžių sakė, kad klaidą padarė jo teisininkai, laiku nepardavę jo akcijų paketo. Vėliau šis akcijų paketas – o jis, kaip manoma, buvo mažesnis nei 50 proc. – atsidūrė pas jo žmoną, su kuria jis galiausiai išsiskyrė. Pats M. Liksutovas tvirtino nieko neteisėto nepadaręs.
Tuo tarpu L. Sobol sako, kad vagonai miestui atsiėjo brangiau negu turėjo. „Taigi kaskart, kai bilietų kainos padidėja, maskviečiai už tai moka“, – pareiškė ji.
