Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kovą dėl rusiškų trąšų apmokestinimo lydi keisti sutapimai

Lietuvos muitininkams greičiausiai teks teisme įrodinėti, kad anksčiau į Lietuvą įvežtos rusiškos trąšos turi būti apmokestintos antidempingo muitu. Nors muitinės laboratorijoje įrodyta, kad maišytos trąšos patenka į importo mokesčio ribas, verslininkai apskundė valstybinės laboratorijos veiksmus Vyriausybei, o Muitinės departamento vadovas prieš savaitę pats pasiprašė būti perkeltas į žemesnes pareigas. 
Trąšos
Trąšų gamykla / „Arvi“ nuotr.

Statistika rodo, kad rusiškų trąšų su priemaišomis importas Lietuvoje sparčiai auga. Statistikos departamento duomenimis, kuriuos gavo 15min, 2016 metais per 10 mėnesių importuota 145,2 tūkst. tonų trąšų, kurių sudėtyje yra du ar trys priedai – azotas, fosforas ir kalis.

Rusiškoms trąšoms, pavyzdžiui, amonio nitratui, taikomas antidempingo muito mokestis. Tačiau trąšos gali būti ir sumaišytos su kitomis medžiagomis, pavyzdžiui, azotu, fosforu. ES taiko antidempingo muitą tik toms trąšoms, kuriose yra iki 20 proc. priemaišų.

Šių metų pradžioje Muitinės departamento laboratorija ištyrė, kad trąšose, kurios yra importuojamos iš Rusijos bendrovės „Dorogobuž“, yra daugiau nei 80 proc. amonio nitrato kiekio. O tai reiškia, kad šioms trąšoms turi būti taikomas antidempingo muitas. Ligšiol importuotojams muito pavykdavo išvengti, nes nitratų kiekis nesiekė 80 proc.

Importuotojų gynėjai viešumo vengia

Importuotojai kreipėsi į premjerą Saulius Skvernelį, taip pat Finansų ministeriją su skundu. Importuotojus vienijanti Lietuvos agrocheminių produktų ir trąšų pramonės ir prekybos asociacija rėmėsi nepriklausomų laboratorijų tyrimais, kurie esą įrodė, jog amonio nitratų kiekis salietroje nesiekia 80 proc. Taigi trąšoms neturi būti taikomas muitas.

Muitinės kriminalinės tarnybos nuotr./Lietuvos muitinė
Muitinės kriminalinės tarnybos nuotr./Lietuvos muitinė

Tiesa, pati asociacija neskuba dalintis komentarais ir veikia tyliai. „Šis kreipimosi raštas nėra viešas dokumentas, tad Lietuvos agrocheminių produktų ir trąšų pramonės ir prekybos asociacija yra priėmusi sprendimą susilaikyti nuo bet kokių komentarų iki to momento, kol sulauksime atsakymų iš LR valstybinių institucijų“, – 15min teigė asociacijos prezidentė Violeta Niūklienė.

Kokie tie sprendimai? Verslininkai laukia sprendimo iš Muitinės departamento ir tikisi, kad tyrimo rezultatai bus panaikinti.

Ginčo kaina – milijonai eurų

Muitinės laboratorijos specialistai sako padarė viską, ką galėję – tyrimų rezultatai iš tiesų parodė, kad mokestis turi būti mokamas. Tiesa, dabar importuojamos trąšos jau yra kitokio santykio.

„Iš mūsų pusės po laboratorinių tyrimų buvo keli sprendimai, paaiškėjus, kad amonio nitratų buvo daugiau. Tos trąšos maišomos mechaniškai, tad galėjo atsitikti taip, kad įberta buvo daugiau“, – 15min dėstė Muitinės departamento Laboratorijos direktoriaus pavaduotoja Svetlana Urbonienė.

Tokio sprendimo kaina trąšų importuotojams skaičiuojama milijonais. „Verslo žinios“ rašė, kad tai yra 8 mln. eurų ginčas – tiek importuotojai turėtų papildomai sumokėti į biudžetą.

Sako, kad dar tarsis

Prieš pusmetį 15min rašė, kad importo muitą turėtų mokėti ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio verslo kompanija „Agrokoncernas“.

Tiesa, importuotojai turi teisę ginčyti muitinės laboratorijos rezultatus. Jei muitinė neatšauks savo sprendimo, ginčas atsidurs teisme, nes verslininkai pasirengę kovoti teisinėmis priemonėmis.

Vis dėlto trąšų importuotojų interesus ginančios asociacijos vadovė V.Niūklienė tikisi, kad susitarti pavyks. „Kilus bet kokiam ginčui visada yra galimybė išspręsti visus klausimus taikiai. To ir norime palinkėti visoms pusėms“, – teigiama jos komentare.

Kol kas muitininkai sako negalintys kalbėti apie būsimą sprendimą dėl rusiškų trąšų. „Šiuo metu jokio galutinio sprendimo nėra, todėl Muitinės departamentas negali teikti informacijos apie galimus mokesčių mokėtojo pažeidimus, tačiau Muitinės departamentas nuolat bendrauja su verslo atstovais ir neatsisako aptarti aktualių klausimų“, – teigė Departamento komunikacijos skyriaus vadovas Vitas Volungevičius.

Apie pasitraukimą – jokių komentarų

Sutapimas ar ne, tačiau kol Muitinės departamentas sprendė, ką daryti su trąšų importuotojų skundu, liepos 5 dieną departamento generalinis direktorius Arūnas Adomėnas pasiprašė būti atleidžiamas ir perkeltas į tos pačios įstaigos Tarptautinių ryšių skyriaus patarėjo pareigas.

Kitaip tariant, po verslininkų skundo jis pats pasiprašė būti perkeltas į žemesnes pareigas, o to priežasčių nenurodė.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Arūnas Adomėnas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Arūnas Adomėnas

Ar A.Adomėnas nebuvo spaudžiamas palikti posto? Jo atsistatydinimo pareiškimą patenkinęs finansų ministras Vilius Šapoka pirmadienį atsisakė komentuoti A.Adomėno sprendimą. Buvęs vadovas taip pat nekomentuoja savo pasitraukimo priežasčių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?