„Maxima“ džiaugiasi mažėjančiu susidomėjimu plastikiniais maišeliais
„Maxima“ plastikinius pirkinių maišelius nusprendė pabranginti keturiais euro centais nuo balandžio 1 d. Dabar šio tinklo parduotuvėse mažas maišelis vartotojams atsieina 8, o didelis 13 euro centų.
„Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvą, skatinančią mažinti plastikinių maišelių vartojimą“, – paaiškino „Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė.
Ji džiaugėsi krentančiu plastikinius maišelius nusprendusių įsigyti pirkėjų skaičiumi, kuris kasmet vidutiniškai susitraukia apie 10 proc., ir teigė besitikinti, kad sprendimas branginti maišelius dar labiau prisidės prie jų paplitimo mažėjimo.
R.Saulytė pažymėjo, kad šiuo metu „Maxima“ siūlo nemažai alternatyvų plastikiniams maišeliams – 20 skirtingų rūšių drobinių maišelių bei bioplastiko pagrindu pagamintų ekologiškų maišelių. Tiesa, pastarųjų kaina svyruoja nuo 20 iki 34 euro centų.
„Rimi“ pratina prie popieriaus
Didinti pirkinių maišelių kainas, argumentuojant pareiga gamtai, nusprendė ir „Maxima“ konkurentas „Rimi“ prekybos tinklas. Dabar šio tinklo parduotuvėse mažą maišelį galima įsigyti už 10, o didelį už 15 euro centų – tai kainomis iki euro įvedimo reikštų pusę lito.
Tiesa, dar praėjusiais metais mažas plastikinis maišelis „Rimi“ kainavo 4, o didelis 9 euro centus.
Pakeisti maišelių kainodarą, anot „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovės Giedrės Bielskytės, nuspręsta skatinant žmones rinktis popierinius arba daugkartinius maišelius. Ta proga tinklas sumažino popierinio maišelio kainą nuo anksčiau buvusių 14 iki dabartinių 10 euro centų.
„Praėjusiais metais pradėjome kalbėtis su Aplinkos ministerija apie tai, kad parduotuvės turėtų pačios imtis veiksmų mažinti plastikinių maišelių naudojimą, tad nusprendėme sudaryti pirkėjams galimybes dažniau naudotis popieriniais maišeliais, papildėme daugkartinių pirkinių krepšių asortimentą, iškabinome plakatus pirkėjams, kuriuose raginome rinktis daugkartinį arba popierinį maišelį“, – kovos su plastikiniais maišeliais priemones vardijo G.Bielskytė ir pridūrė, kad nors šiais metais, palyginti su 2015 m., popierinių maišelių parduodama keturis kartus daugiau, plastikinių maišelių pardavimas sumažėjo labai nežymiai.
„Norfa“ maišelių nebrangina, „Iki“ siūlys dėžes
Ekologijos korta, panašu, kad kol kas nusprendė nesinaudoti „Norfa“ prekybos tinklas.
„Mažesni maišeliai kainuoja 5 centus (anksčiau 15 lietuviškų centų), didesni 9 centus (anksčiau – 30 lietuviškų centų)“, – maišelių kainas „Norfa“ parduotuvėse vardijo prekybos tinklo atstovas spaudai Darius Ryliškis.
Dar viename Lietuvos mažmeninės prekybos tinkle, UAB „Palink“ valdomame „Iki“, šiuo metu maži plastikiniai maišeliai kainuoja 4, o dideli 9 euro centus.
UAB „Palink“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė apie plastikinių maišelių branginimo planus neužsiminė.
UAB „Palink“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė apie plastikinių maišelių branginimo planus neužsiminė.
Tiesa, B.Čaikauskaitė pabrėžė, kad „Iki“ parduodami plastikiniai pirkinių maišeliai turi įmaišytų priedų, dėl kurių jie visiškai suyra.
„Artimiausiu metu pasiūlysime pirkėjams, perkantiems daugiau prekių, naudoti kartonines dėžes, o ne plastikinius pirkinių maišelius“, – tikino „Iki“ atstovė, ji pridūrė, kad šio tinklo parduotuvėse taip pat siūloma įsigyti įvairių daugkartinio naudojimo pirkinių maišelių.
Direktyva branginti neliepia
Aplinkos ministerijos atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vyr.specialistė Ieva Klumbytė 15min pasakojo, kad minėtoji ES direktyva dėl plastikinių pirkinių maišelių naudojimo mažinimo į Lietuvos teisės aktus turėtų būti perkelta iki šių metų lapkričio 27 d. Tiesa, vienintelis pokytis, kurį ji lems, bus nemokamai dalijamų pirkinių maišelių draudimas.
„Nuo 2018 m. gruodžio 31 d. bus draudžiama nemokamai dalinti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius. Tai maišeliai, kuriuos perkame maisto prekių parduotuvėse, gauname pirkdami avalynę, jų sienelės yra plonesnės nei 50 mikronų“, – direktyvos sąlygas komentavo I.Klumbytė.
Ji pridūrė, kad mūsų šalyje plastikinius maišelius žmonės naudoja taupiau, nei, pavyzdžiui, britai, kur iki maišelių apmokestinimo kone kiekviena prekė buvo dedama į atskirą maišelį.
„Tačiau vaistinėse, aprangos, avalynės parduotuvėse, turgavietėse jie vis dar yra dalijami nemokamai“, – tikino aplinkos ministerijos specialistė.
I.Klumbytės teigimu, 2014 m duomenimis, vienas lietuvis per metus sunaudodavo apie 40 plastikinių maišelių.
