Pagal nacionalinį tabako įstatymą, restoranai ir užeigos gali įrengti atskiras erdves rūkaliams, jei pagrindinėje salėje draudžiama rūkyti. Mažuose, iki 50 kvadratinių metrų, restoranuose rūkyti leidžiama – tiksliau, tai nusprendžia restorano savininkas. Restoranuose iki 80 kvadratinių metrų dydžio nėra jokio draudimo, jei gaisro ar paminklosaugos reikalavimai nepažeidžiami.
Ieškoma naujų rinkų
Tai, ko bijota Europos Sąjungai įvedus sankcijas Rusijai, iki šiol Austrijoje nepasitvirtino: neiškilo grėsmė tūkstančiams darbo vietų ir pridėtinė vertė nesumažėjo nuo pusės iki beveik 3 mlrd. eurų, kaip prognozuota. Austrai intensyviai ieško naujų rinkų trečiosiose šalyse. Valstybė iš dalies finansuoja pirmiausia mažų ir vidutinių įmonių naujausias idėjas – naujų produktų ir paslaugų įdiegimą užsienyje. Antra, ekonomiškai stabilioms, tačiau nuo sankcijų nukentėjusioms įmonėms skirta 100 mln. eurų ir tikimasi sulaukti apie šimto paraiškų, kad kiekvienai įmonei būtų atriekta po lygiai.
Pagal nacionalinį tabako įstatymą, restoranai ir užeigos gali įrengti atskiras erdves rūkaliams, jei pagrindinėje salėje draudžiama rūkyti.
Ieškant naujų rinkų, kartais imamasi ir iš pažiūros netikėtų sprendimų. Tarkim, Štairijos mėsa bus prekiaujama Azijoje: šiuo metu deramasi su kinais, numatytos derybos su Taivanu ir Filipinais. Šios rinkos svarbios austrų mėsos pramonei, nes tikimasi, kad Kinijoje mėsos suvartojimas iki 2018 m. padidės beveik 5 proc.
Maisto produktų prekyba internetu auga lėtai
Kas penktas austrų išleistas euras cirkuliuoja internetinėje prekyboje. Pranašaujama, kad per artimiausius penkerius metus būtiniausių prekių pardavimas internetu svyruos tarp 3 ir 30 proc. Šiuo metu yra mažiau nei 1 proc.
Šis procesas toks lėtas, nes Austrija turi vieną tankiausių maisto prekybos centrų tinklų Europoje, t. y. 1 mln. gyventojų tenka beveik 300 prekybos centrų. Šiuo metu tik 2 proc. prekybos centrų produktų parduodami internete.
Vienas iš prekybos tinklų jau aptarnauja apie 600 tūkst. namų ūkių internetu. Supakuotus produktus galima atsiimti ir parduotuvėje, taip pat planuojama įrengti produktų atsiėmimo punktus. Augimo potencialas didelis, nors prekybos tinklų darbuotojai baiminasi dėl darbo vietų.
Po seno skandalo atsigavo vyno pramonė
Šiomis dienomis prisimintas prieš 30 metų Austriją purtęs vyno skandalas. Tuomet vynininkai dėl saldumo į vyną šliūkštelėdavo cheminio produkto gliukolio. Ditelingliukolis yra šalutinis etilengliukolio produktas, naudojamas saugant vynuoges nuo šalčių, o dideli jo kiekiai yra nuodingi.
Šio cheminio produkto pilta tik į eksportuojamą baltąjį vyną – nustatytas 800 vynų sąrašas su mažesniu ar didesniu chemikalo kiekiu. Kai po ilgų įtarinėjimų 1985 m. vynininkų apgaulė iškilo į paviršių, eksportas smuko dešimtadaliu ir tik 2002 m. pradėjo atgauti buvusį lygį. Bendra produkcija gerokai smuko – nuo 5 mln. hektolitrų per metus 1982 m. iki 2 mln. hektolitrų dešimtmečiu vėliau. Ne tik vyno, bet ir šalies įvaizdžiui gerokai pakenkta.
Vyno pramonė atsigavo labai lėtai, neliko didelių vynuogynų. Keli jauni vynininkai nusprendė ieškoti kokybės, o ne kiekybės ir šiandien jie neabejotinai laimi siūlydami aukštos klasės austrišką vyną. Austrų verslininkai pasimokė, kad pigumas ir masinė produkcija asocijuojasi su melu, todėl ji nėra geras metodas reliatyviai mažai šaliai, turinčiai aukštas produkcijos išlaidas. Šiandien austrai eksportuoja apie 5 mln. hektolitrų per metus už 146 mln. eurų.
