„Paskolos teikimo įmonei procesas yra sudėtingas ir daugialypis, kurio metu bankas siekia kuo geriau įvertinti tiek kliento, tiek savo prisiimamą riziką. Tam analizuojami įvairūs duomenys, susiję su įmonės finansine padėtimi, projektu, kurį įmonė ketina vykdyti, bendra ekonomine padėtimi. Ir nors bankas sprendimą priima įvertinęs duomenų visumą, kartais įmonei, norinčiai gauti paskolą, koją gali pakišti finansinis nedrausmingumas“, – sako SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.
Vertindamas įmonės kredito istoriją bankas atsižvelgia, ar pradelsti įsiskolinimai yra vienkartiniai, ar periodiniai, kokia jų trukmė, kokią įtaką jie gali turėti tolesnei įmonės veiklai, ar dėl pradelstų įsiskolinimų nėra pradėtų teisminių procesų.
Kokio laikotarpio duomenis bankas vertina, kiekvienu atveju priklauso individualiai, todėl įmonės turi būti suinteresuotos kredito istorija rūpintis nuolatos, o ne tik metus ar du prieš imdamos paskolą.
Pasak V.Doveikos, teikdamas finansavimą bankas analizuoja ne tik dabartinę finansinę įmonės padėtį ir jos prognozes, bet ir ankstesnių metų duomenis.
„Kokio laikotarpio duomenis bankas vertina, kiekvienu atveju priklauso individualiai, todėl įmonės turi būti suinteresuotos kredito istorija rūpintis nuolatos, o ne tik metus ar du prieš imdamos paskolą. Be to, kredito istorija apima ne tik finansinius įsipareigojimus bankams, bet ir mokesčių mokėjimą valstybei, paslaugų tiekėjams“, – atkreipia dėmesį V.Doveika.
SEB banko skaičiavimais, jeigu maža ar vidutinė įmonė nutartų skolintis 1 mln. litų investiciniam projektui 7 metų laikotarpiui, padidintos rizikos įmonei, kurios kredito istorijoje būta tam tikrų pradelstų įsiskolinimų, finansavimas per visą paskolos laikotarpį gali pabrangti iki 97 tūkst. litų. Tai lemtų iki 2 proc. didesnės negu vidutinės paskolos palūkanos ir kitos papildomos finansavimo sąlygos.
„Už tokią sumą maža ir vidutinė prekybos įmonė 7 metams galėtų išsinuomoti beveik 1 000 kv. metrų ploto sandėliavimo patalpas, gamybos įmonė – pridėjusi savo lėšų, sukurti vieno darbininko, gaunančio minimalų atlyginimą, darbo vietą, žemės ūkio įmonė – įsigyti 26 tūkst. litrų dyzelino“, – sako V.Doveika.
Reta įmonė žino, kaip galima išnaudoti gerą kredito istoriją, o būdų išties nemažai.
Kreditų biuro „Creditinfo“ teisininkas Anatolijus Kisielis teigia, kad kredito istorija yra įrankis kasdieniams verslo santykiams, pradedant sprendimu, ar apskritai pradėti bendradarbiavimą, kokius atidėjimo terminus ir limitus taikyti.
„Reta įmonė žino, kaip galima išnaudoti gerą kredito istoriją, o būdų išties nemažai. Išskirčiau keletą, nors jų yra ir daugiau. Visų pirma, tai argumentas derybose dėl verslo paskolų sąlygų, apmokėjimo už prekes per ilgesnį laiką, taip pat siekiant didesnių kredito limitų iš tiekėjų. Tačiau nuo ko pradėti? Norint sustiprinti savo derybinę galią kredito istorija visų pirma reikia domėtis. O taip pat suprasti, kad kreditorių akimis įmonė gali atrodyti kiek kitaip nei žiūrint pačios įmonės akimis“, – sako „Creditinfo“ atstovas.
SEB banko duomenimis, šių metų I ketv. vidutinė paskola investicijoms, suteikta mažoms ir vidutinėms įmonėms, buvo 820 tūkst. litų, apyvartinėms lėšoms – 330 tūkst. litų. Šiuo metu aktyviausiai finansavimu domisi gamybos, prekybos ir žemės ūkio sektorių įmonės, o 6 iš 10 mažų ir vidutinių įmonių skolinasi apyvartinėms lėšoms.
