„Lietuvos bankas prieš tris mėnesius pasiūlė kredito unijų jungimosi į kooperatinius bankus idėją. Mūsų nuomone, ši idėja Lietuvos finansų sektoriui yra per ankstyva. Šiuo metu kredito unijos neturi pakankamai kapitalo įkurti stipriems bankams, o smulkių bankų steigimasis gali pakartoti 1995-1996 metų bankų krizę. Todėl LCKU ir ALKU siūlo pirmiausia įgyvendinti esminę unijų sektoriaus reformą, kuri leistų sukaupti tvaraus kapitalo bazę, padidinti unijų finansinį atsparumą, sustiprinti jų valdymą ir kontrolę“, – teigė LCKU vyriausiasis ekonomistas Vaidievutis Geralavičius.
LCKU ir ALKU pasiūlyme pateiktos priemonės, kurios per kelerius metus leistų išspręsti svarbiausias dabartines unijų sektoriaus problemas – tokias kaip silpna kapitalizacija, nepakankamai tvarus turtas, silpnas valdymas, neaktyvus narių dalyvavimas valdyme.
Vietoj kooperatinių bankų idėjos siūloma įgyvendinti Vakarų šalių kooperatinių finansų įstaigų naudojamą kryžminių garantijų sistemą, kuri užtikrintų LCKU sistemai priklausančių unijų finansinį saugumą.
LCKU ir LCKU priklausančios unijos garantuotų ir būtų atsakingos už visų sistemos narių įsipareigojimus kurio nors iš dalyvių nemokumo ar kitais atvejais. Pagrindinis privalumas – teoriškai negali bankrutuoti nei viena sistemos narė.
„Šios sistemos esmė – LCKU ir LCKU priklausančios unijos garantuotų ir būtų atsakingos už visų sistemos narių įsipareigojimus kurio nors iš dalyvių nemokumo ar kitais atvejais. Pagrindinis privalumas – teoriškai negali bankrutuoti nei viena sistemos narė. Praktikoje kryžminių garantijų sistema būtų naudojama tik tuomet, kai nepakaktų sukauptų lėšų LCKU sistemos Stabilizacijos ir Likvidumo fonduose. Įdiegus kryžminių garantijų principus, visa LCKU sistema su pertekliumi tenkintų kapitalo pakankamumo reikalavimą“, – teigė V. Geralavičius.
Analogiški kryžminių garantijų sprendimai yra įgyvendinti daugelio ES šalių kooperatinių kredito įstaigų sistemose, kaip pvz., Austrijoje, Vokietijoje („Raiffeisenbank“), Nyderlanduose („Rabobank“), Prancūzijoje („Credit Mutuel“), Suomijoje („OP-Pohjola“) ir kt.
„Pritariame Lietuvos bankui, kad unijos turėtų stiprinti kapitalą, didžiąją jo dalį kaupdamos iš uždirbto pelno. Mūsų nuomone, Kredito unijų įstatyme turėtų būti numatyta, kad ne mažiau kaip 90 proc. uždirbto pelno privalomai pervedama į unijos rezervus tol, kol tvarus kapitalas nesudarys 80 proc. viso kapitalo.“,– dėstė LCKU vyr. ekonomistas.
Priešinasi privalomo kintamosios grąžos indėlio idėjai
Taip pat kaip viena iš greitų kapitalo didinimo priemonių yra siūlomas dalies atskirų kredito unijų stambėjimas jungimosi būdu. LCKU, remdamasi tarptautine kredito unijų ir kooperatinių bankų praktika, parengė unijų susijungimų metodiką ir veiksmų gaires toms unijoms, kurios norės jungtis.
Pagal skaičiavimus, kai kuriuose Lietuvos regionuose galėtų atsirasti tokių kredito unijų, kurių turtas būtų arti 200 mln. Lt.
„Pagal skaičiavimus, kai kuriuose Lietuvos regionuose galėtų atsirasti tokių kredito unijų, kurių turtas būtų arti 200 mln. Lt ir kurios savo dydžiu jau galėtų efektyviai konkuruoti su bankais. Tokia unijų konsolidacija jungimosi būdu šiuo metu yra viena realiausių priemonių unijų stiprėjimui“, – dėstė V. Geralavičius.
LCKU ir ALKU griežtai prieštarauja Lietuvos banko pasiūlytai privalomo kintamosios grąžos indėlio idėjai.
Tokių privalomų produktų naudojimo prievolė neprisidėtų prie kredito unijų sektoriaus stabilumo.
