Ilgą laiką blogėjusi, šiek tiek pagerėjo reikšmingiausią turto dalį sudarančių kredito unijų nariams suteiktų paskolų kokybė, unijos suformavo mažiau specialiųjų atidėjinių galimoms paskolų nuvertėjimo išlaidoms padengti.
„Kai kurių kredito unijų paskolų portfelio kokybės gerėjimą lėmė už paskolas įkeisto turto perėmimas. Bet tai neretai tik trumpam pagerina kredito unijos finansinę būklę, nes turto priežiūrai reikia papildomų išlaidų. Todėl ne tik šioms, bet ir visoms kredito unijoms yra ir ateityje bus aktualus kapitalo stiprinimas“, – sako Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pritarus Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijai, šiam komitetui pateikti teisės aktų, reikalingų numatytai kredito unijų sektoriaus sisteminei reformai įvykdyti, projektai. Juose kredito unijoms keliamas svarbus uždavinys – pritraukti tvaraus kapitalo, reikalingo stabiliai ir patikimai veiklai. Pasak V. Valvonio, tam kredito unijos privalo pradėti ruoštis jau dabar.
2015 m. spalio 1 d. kredito unijų paskolų portfelis sudarė 283,7 mln. Eur. Trečiąjį ketvirtį jis padidėjo 2,9 proc. (7,9 mln. Eur).
„Paskolų portfelio augimą lėmė minėtą laikotarpį suaktyvėjęs, ypač aštuonių kredito unijų, fizinių asmenų kreditavimas. Jos reikšmingai daugiau suteikė fiziniams asmenims paskolų, skirtų vartojimui, būstui, nekilnojamajam turtui įsigyti ar kitų kreditorių suteiktoms paskoloms refinansuoti“, – pažymi V. Valvonis.
Pagrindinis kredito unijų finansavimosi šaltinis tebėra indėliai. 2015 m. trečiąjį ketvirtį indėlių portfelis padidėjo 3,3 proc., tačiau, palyginti su 2014 m. spalio 1 d. duomenimis, indėliai išaugo beveik 14 proc. ir 2015 m. spalio 1 d. sudarė 559,5 mln. Eur. Fizinių asmenų indėliai ir toliau sudarė didžiausią indėlių dalį (97 %).
2015 m. trečiąjį ketvirtį kredito unijos uždirbo 1,6 mln., o nuo metų pradžios ‒ 1,7 mln. Eur pelno (per 2014 m. devynis mėnesius uždirbta 3 mln. Eur pelno). Pelningai dirbo 45, nuostolingai – 29 kredito unijos.