Su 15 diena! Metinei prenumeratai -50%
Išbandyti
Per Kalėdas skaitykite kartu. Prenumeratai -50%
Išbandyti

Kriptovaliutų ekspertas: dvejų metų patirtis šioje srityje prilygsta dešimčiai metų praleistų tradiciniame banke

Kriptovaliutų rinkos reguliavimas įgauna pagreitį visame pasaulyje, o Europos Sąjungoje priimtas kripto turto (Markets in Crypto-Assets – MiCA) reglamentas gali iš esmės pakeisti šios rinkos žaidimo taisykles. Lietuva, garsėjanti stipriu FinTech sektoriumi, ekspertų teigimu, turi galimybę išnaudoti šią situaciją ir tapti regionine lydere. Tačiau kyla klausimas: ar šalis nepadarė klaidos, nutarusi naujus reikalavimus įgyvendinti per itin trumpą pereinamąjį laikotarpį?

15min studijoje vykusioje diskusijoje apie MiCA reglamento poveikį Lietuvos FinTech ir kripto rinkai dalyvavo „CoinPayments“ generalinis direktorius Philipas Van Goethemas ir „Crypto Economy Organisation“ prezidentas Mykolas Majauskas. Jie aptarė pagrindinius iššūkius, galimybes ir veiksmus, kurių reikia imtis, siekiant užtikrinti Lietuvos konkurencingumą globalioje ir sparčiai besivystančioje kripto rinkoje.

Reguliavimo svarba ir iššūkiai

Ph. Van Goethemas pabrėžė, kad MiCA reglamentas yra žingsnis link skaidresnės ir brandesnės industrijos, kurioje daugiau dėmesio skiriama vartotojų apsaugai bei rinkos integralumui.

„Reguliavimo įvedimas – tai ženklas, kad rinkoje veikiame legaliai ir esame pasitikėjimo verti. Tačiau prisitaikymas prie naujų taisyklių reikalauja didelių resursų – laiko, finansų ir pastangų“, – teigė pašnekovas ir išreiškė pastebėjimą, kad reglamento įsigaliojimui skirtas išties ambicingai trumpas pereinamasis laikotarpis. MiCA Lietuvoje pradės veikti jau nuo 2025 m. birželio, o tai reiškia, kad iki to laiko reikia gauti Lietuvos banko licenciją.

Savo ruožtu M. Majauskas akcentavo, kad Lietuvos bankas turės dirbti itin sparčiai, kad spėtų peržiūrėti licencijavimo paraiškas, kurios įprastai reikalauja 12–18 mėnesių. Be to, jis pripažino, kad po licencijavimo kripto bendrovių Lietuvoje tikrai gali sumažėti. Tačiau, jo teigimu, svarbu – ne kiekis, o kokybė.

M. Majausko teigimu, kripto industrijos jau dabar teikiama nauda Lietuvai – akivaizdi.

Skirmantas Lisauskas/ BNS nuotr./Mykolas Majauskas
Skirmantas Lisauskas/ BNS nuotr./Mykolas Majauskas


„Didžiausios rinkos dalyvės, tokios kaip „Binance“, jau dabar generuoja milijonines įplaukas valstybei. Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius „Binance“ čia sumokėjo 25 mln. eurų mokesčių. Tai – pavyzdys, kiek daug ši industrija gali prisidėti prie šalies ekonomikos“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad kripto sektoriaus bendrovės taip pat siūlo ir dideles galimybes darbuotojams.

„CoinPayments“ generalinis direktorius pritarė šiai minčiai, tvirtindamas, kad atlyginimai kripto bendrovėse išties yra vidutiniškai dvigubai didesni nei tradicinėje bankininkystėje, o tai sukuria stiprią motyvaciją jauniems talentams rinktis šią sritį.

„Kripto industrija siūlo ne tik geresnius atlyginimus, bet ir greitesnį profesinį tobulėjimą. Dvejų metų patirtis šioje srityje prilygsta dešimčiai metų, praleistų tradiciniame banke“, – sakė Ph. Van Goethemas.

Atsiskaitymai kriptovaliutomis ir investavimas

Pasak „CoinPayments“ generalinio direktoriaus, Lietuva išsiskiria kaip svarbi FinTech ir kripto industrijos dalyvė Europos kontekste ir gerokai lenkia šioje srityje net tokias valstybes kaip Belgija.

„Lietuva yra maža, bet ambicinga šalis, kuri per pastaruosius metus įrodė, kad gali tapti stipria konkurente ne tik regione, bet ir globalioje rinkoje. Mes čia matome puikias sąlygas verslui – skaidrų reguliavimą, palankią politinę aplinką ir puikius talentus. Belgijoje, iš kur esu kilęs, kripto sektorius kur kas mažiau išvystytas“, – tvirtino jis.

Visgi M. Majauskas pridūrė, kad Lietuva neturėtų apsiriboti tuo, ką jau pavyko pasiekti. Jo manymu, turime išnaudoti MiCA suteikiamą galimybę tiek stiprinant pozicijas Europoje, tiek siekiant tapti pavyzdžiu kitoms šalims.

„MiCA reglamentas taps etalonu ne tik Europoje, bet ir globaliai. Dabar mūsų rankose – galimybė parodyti, kaip sėkmingai tai galima įgyvendinti“, – sakė „Crypto Economy Organisation“ prezidentas.

Kripto sektoriaus reglamentavimo ir šio sektoriaus vystymo svarba, diskusijos dalyvių manymu, tampa dar svarbesnė ir dėl potencialo kriptovaliutoms tapti kasdiene atsiskaitymo priemone. Ph. Van Goethemas įsitikinęs, kad tai – neišvengiama.

„Kriptovaliutų sandoriai yra momentiniai ir pigesni, nes nereikia tarpininkų. Tai leidžia globaliems verslams efektyviau valdyti pinigų srautus“, – tokią perspektyvą paremiančius argumentus dėstė ekspertas.

Tiesa, kol kas atsiskaitymai kriptovaliutomis visgi nėra labai paplitę. Tačiau vis daugiau žmonių jas renkasi kaip investavimo galimybę. Vis dėlto M. Majauskas ragina išlikti atsargiems ir neinvestuoti į kriptovaliutas daugiau nei 2–5 proc. turimo investicinio portfelio, pabrėždamas kriptovaliutų nepastovumą.

Savo ruožtu Ph. Van Goethemas, kalbėdamas apie investicijas į kriptovaliutas ir konkrečiai bitkoiną, pažymėjo, kad ši kriptovaliuta jau dabar formuoja naują finansų rinkų segmentą, tačiau išlieka rizikinga investicija.

„Investicijos į kriptovaliutas yra ilgo laikotarpio sprendimas, kur sėkmė gali būti ribota tik dangumi, tačiau nesėkmės atveju vertė gali nukristi iki nulio“, – pabrėžė pašnekovas.

Nepaisant to, Ph. Van Goethemas teigė, jog bitkoiną laiko ateities technologijų pavyzdžiu, kuriam sektorius suteikia galimybių ir toliau augti, įskaitant JAV didėjančias investicijas į bitcoin ETF.

M. Majauskas diskusijoje taip pat priminė, kad blokų grandinių technologija atveria daug didesnes galimybes nei vien tik kriptovaliutos. Ji gali daryti poveikį įvairioms sritims – nuo decentralizuoto finansavimo sprendimų iki logistikos ir žaliųjų energijos projektų.

VIDEO: Kripto lenktynės įsibėgėjo: ar Lietuva nepervertino savo jėgų?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis
Reklama
95 metų gimtadienį atšventusi „Astra LT“ į modernius sprendimus investavo kiek daugiau nei 600 tūkst. eurų