„Iki 2017 m. lietuvių susidomėjimas kriptovaliutomis buvo mažas, todėl per metus būdavo užregistruojama vos po kelis su virtualiomis valiutomis susijusius .lt srities domenus. Bitkoino ir kitų virtualių valiutų populiarumas paskatino daugiau norinčių žengti į šią rinką. Per 2017 m. registruota beveik 200 su kriptovaliutomis susijusių lietuviškų interneto vardų, o dabar kasdien vidutiniškai registruojama po kelis naujus domenus“, – rašoma antradienį žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Lietuvos gyventojus apėmė kriptovaliutų karštinė
KTU Interneto paslaugų centro „Domreg“ Klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Tomas Mackus teigia manantis, kad susijusių su kriptovaliutomis interneto vardų registracijos bumą išprovokavo ne tik virtualių valiutų kasėjai, bet ir dėl gerai išplėtotos informacinių technologijų infrastruktūros Lietuvą pamėgę startuoliai.
„Lietuva skamba pasaulyje kaip viena iš šalių, turinti spartų internetą, gerai išplėtotą infrastruktūrą ir aukštos kompetencijos specialistų, todėl nemažai startuolių, kurie užsiima finansinių technologijų (angl. FinTech) projektų vystymu, kuriasi Lietuvoje ir registruoja su šia sritimi susijusius lietuviškus interneto vardus. Matome itin suaktyvėjusį su populiariausiomis kriptovaliutomis, jų kasimu bei kriptovaliutų piniginėmis susijusių domenų registravimą“, – pastebi jis.
Nemaža lietuviškų su kriptovaliutomis susijusių interneto vardų dalis registruojama galvojant apie kriptovaliutų populiarėjimą ateityje, todėl manoma, kad geras domenas gali būti puiki investicija.
„Žinios apie Lietuvoje besikuriančias dideles pramonines kriptovaliutų kasyklas arba kriptofermas vis dažnesnės. Auga ir kriptovaliutų kasimui reikalingos įrangos tiekėjų aktyvumas. Taip pat daugėja asmenų, kurie skuba pirmieji registruoti populiarius vardus, galvodami apie naujus projektus arba tikėdamiesi dar didesnio virtualios valiutos populiarėjimo ateityje. Taip pat naujus domenus registruoja skaitmeninių pinigų keityklos“, – teigia T.Mackus.
Daugiausiai su kriptovaliutomis susijusių domenų registruoja užsakovai iš Lietuvos, tačiau yra kelios dešimtys užsieniečių. Iš lietuvių aktyviausi vilniečiai (129 domenai), kauniečiai (82 domenai) ir klaipėdiečiai (19 domenų), tačiau nemažai domenų registruoja užsakovai iš mažesnių Lietuvos rajonų ar net kaimo vietovių.
Domenuose – populiariausių kriptovaliutų pavadinimai
Dabar pasaulyje suskaičiuojama daugiau nei 1500 įvairių kriptovaliutų ir kone kasdien šis skaičius auga. Tačiau populiariausiomis išlieka bitkoinas (angl. bitcoin) ir eteris (angl. ethereum). Šių valiutų pavadinimai pasitelkiami dažniausiai registruojant lietuviškus domenus.
„Pastebėjome, kad domenai su populiariausiais kriptovaliutų pavadinimais jau yra įkurti. Taip pat dažnai naudojamos su kriptovaliutomis susijusios įvairios žodžių kombinacijos „kasykla“, „mining“, „rig“, „coin“, „wallet“ ir t.t. Norint registruoti naują domeną, susijusį kokia nors veikla, reikia pirmiausia galvoti apie tai, kas bus daroma, kad pavadinimas kuo tiksliau atspindėtų veiklą. Jeigu bus užsiimama kriptovaliutos kasimu, tai ir pavadinimas turėtų atspindėti šią veiklos sritį. Bet nebūtinai minėti pačią valiutą, galima išradingai naudoti kitus žodžius ir sugalvoti savo pavadinimą, pavyzdžiui, skaitmeninė kasykla“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
Svarstantiems, ar verta registruoti bendruosius interneto vardus, ar lietuviškus, pirmiausia interneto paslaugų centras rekomenduoja atsižvelgti į tai, kur bus siūlomos paslaugos vartotojams. Jeigu planuojama dirbti Lietuvoje, pirkėjas ar paslaugos gavėjas yra iš Lietuvos, tuomet geriau rinktis lietuvišką domeną. Lietuviškas domenas geriau atspindi vykdomos veiklos teritoriją ir suteikia solidumo.
Galima registruoti ne tik vieneriems metams
KTU Interneto paslaugų centro „Domreg“ vadovės Daivos Tamulionienės teigimu, iš viso jau yra apie 192 tūkst. lietuviškų domenų. Beveik 90 proc. domenų užsakovų yra lietuviai, tačiau nemažai užsieniečių registruoja lietuviškus domenus.
„Kiekvienais metais lietuviškų interneto vardų skaičius padidėja apie 3 proc. Lyginant su kitomis Europos šalimis, naujų domenų augimas Lietuvoje gana nuoseklus. Jeigu kai kuriose kitose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje ar Estijoje, galime pastebėti net sumažėjimą, tai Lietuvoje domenų skaičius išlieka augantis jau daug metų iš eilės“, – teigia D.Tamulionienė.
2014 m. pradėta taikyti nauja procedūrinio reglamento redakcija, pagal kurią be kitų pakeitimų atsirado daugiamečio (iki 5 metų) domenų registravimo galimybė.
„Tokios galimybės reikėjo, nes ne visiems užsakovams dėl įvairių priežasčių yra patogu metų laikotarpiui baigiantis kaskart pratęsti domeno galiojimo terminą. Yra daug tarptautiniams verslams ar įvairiems ilgalaikiams projektams skirtų interneto vardų, kurie dėl patogumo iš karto registruojami keliems metams. Kaip matome, daugiamečio domenų registravimo galimybe pasinaudoja apie dešimtadalis užsakovų ir kasmet ši dalis auga“, – pastebi vadovė.
Pasak jos, nepratęsus domeno galiojimo termino, domenas patenka į „karantiną“ ir dar yra saugomas 30 dienų. Per šį laikotarpį užsakovui neatkūrus domeno vardo, jis laikomas išregistruotas. Išregistruotą interneto vardą vėl gali įkurti bet kuris norintis užsakovas, todėl pavėlavus pratęsti ir iš „karantino“ atkurti domeną, atsiranda rizika jį prarasti.
Šiuo metu lietuviškų interneto vardų registravimo ir pratęsimo paslaugas teikia 68 Lietuvos ir 55 užsienio akredituoti paslaugų teikėjai.