Dr. Julianas Hospas lankėsi „Fintech“ konferencijoje, kurią organizavo Finansų ministerija ir Lietuvos bankas – jis papasakojo ką veikia Lietuvoje ir pasidalino įžvalgomis, kas laukia kriptovaliutų rinkos ateityje, kodėl turėtume tikėti vadinamosios „blockchain“ technologijos ateitimi.
Jis patikina, kad Lietuvoje domėsis galimybe gauti bankinę licenciją.
Blokų grandinės technologija, vadinamoji „blockchain“, pagrįsta decentralizuota, vieša ir skaitmeninė visų virtualių veiksmų „knyga“ – ji leidžia dalyvauti visiems rinkos dalyviams ją kuriant, tačiau ją suklastoti ar sukompromituoti būtų itin sudėtinga, kadangi tam reikėtų daugiau nei 50 proc. viso tinklo kompiuterinių išteklių.
– Su kokiomis mintimis atvažiavote į Lietuvą – ką norėjote pasakyti šalies finansinių technologijų atstovams?
– Mano žinia – pats „blokchain“ jau yra čia ir jis liks 100 proc. Tik viena neaišku – kokiais dar būdais jis bus pritaikytas. Čia yra labai daug eksperimentų, išmėginami yra įvairūs dalykai, visi bando išsiaiškinti, kokios kriptovaliutos veiks, kaip vyks identifikavimas, kaip veiks išmanieji kontraktai, kaip „blockchain“ galima panaudoti nekilnojamajam turtui ir kita. Visi dabar kažką mėgina.
– Sakote, kad „blockchain“ finansų sistemai padarys tą patį, ką internetas padarė žiniasklaidai – kas gi atsitiks su finansų sistema?
– Tie, kurie galvoja, kad „blockchain“ yra vienintelis ateities sprendimas, arba tie, kurie mano, kad dabartinė finansų sistema yra tas sprendimas – abu požiūriai yra neteisingi. Teisingas sprendimas – tai abiejų technologijų derinys. Ateityje nebus vien „blockchain“ ar vien centralizuotų sistemų. Tai bus lyg internetas – abiejų jų maišatis.
Problema iš tiesų kvailoka – turime ekosistemą, kur žmonės uždirba tiek daug pinigų, kad labai sunku rasti, ką nusamdyti.
Įmonės, kurios suprato, kad internetą reikia pasiūlyti žmonėms, užtikrino geresnę ateitį. „Blockchain“ yra tas pats. Tos įmonės, kurios nesupranta, kad turės pritaikyti „blockchain“ technologijas, jos pralaimės.
Tačiau „blockchain“ niekada neišnaikins bankų. Ši technologija išnaikins tik tuos bankus, kurie nesupras, kad „blockchain“ yra įrankis, kurį būtina pasiūlyti savo vartotojams.
– O kaip šią technologiją turėtų pajusti gyventojai?
– Jei esi bankas, jau dabar galėtum savo paslaugomis pasiūlyti prieigą prie bitkoinų, eterio (ETH) ar kitų valiutų. Kitas dalykas – pasiūlyti „blockchain“ sprendimus vos tik jie būna paruošti, pavyzdžiui, išmanieji kontraktai. Bankas galėtų pasakyti klientams – žiūrėkite, sutaupysite begales pinigų, jei naudositės išmaniaisiais kontraktais. Nebereikės pasitikėti mumis ar kitomis susijusiomis šalimis. Tačiau mes galime padėti viską suruošti.
Tai sritis, kur bankai ar bet kokia kita įmonė turi žengti jau dabar – jos turi būti atviros.
Aš nesitikiu, kad bitkoinas per kitus 10 metų kada nors bus stabilus. Jo kaina svyruos drastiškai. Ir tuomet, kai jo kaina pasieks 200 tūkst., 300 tūkst., o gal ir pusę milijono JAV dolerių, tuomet jis bus tame lygmenyje, kuriame šiandien yra auksas.
Štai kas mane šokiruoja – matau tiek daug bankų, kurie man sako, kad kriptovaliutos niekada nebus sėkmingos, todėl mes jomis nesidomime. Tai lygiai tas pats kaip tos įmonės, kurios sakė, kad internetas niekuomet nebus sėkmingas. Lyg telefonų kompanijos, kurios neigė, kad internetas yra ateitis.
Tos kompanijos, kurios nepasiūlė interneto vartotojams – jos pralaimėjo. Dabar visi naudoja vien tik internetą telefonu, na 90 proc., ar ne? Čia bus analogiškai.
– Bitkoinas brangsta po 10 kartų per metus – kaip vertinate tokius pokyčius? Ar tai gerai rinkai? Galbūt kaina turėtų stabilizuotis?
– Manau, kad rinka dar nebus stabili. Galime atlikti paprasčiausią skaičiavimą, galbūt ir ne visiškai tikslų, įsivaizdavimui.
Pažvelkime į auksą – visas auksas vertas 7 trilijonų JAV dolerių. Visi bitkoinai dabar verti apie penktadalį trilijono. Tad mes turime tiek daug augimo potencialo bitkoinui, jei rinka norės, kad jis būtų lygus su auksu.
Ir tai visai realistiška. Bitkoinas galėtų būti skaitmeninis auksas, galėtų būti jo ekvivalentu. Jei pažiūrėtume į augimą per pastaruosius 9 metus ir šią tendenciją perkeltume į ateitį, bitkoinui dar reikėtų apie 9 metus augti, kad jis pasiektų tokią pačią kapitalizaciją kaip auksas. Visai realistiška kad jis ten galėtų atsidurti.
Todėl aš nesitikiu, kad bitkoinas per kitus 10 metų kada nors bus stabilus. Jo kaina svyruos drastiškai. Ir tuomet, kai jo kaina pasieks 200 tūkst., 300 tūkst., o gal ir pusę milijono JAV dolerių, tuomet jis bus tame lygmenyje, kuriame šiandien yra auksas. Tuomet ir būtų galima tikėtis bitkoino stabilizacijos. Tuomet jo kaina ir vertė atitiks viena kitą.
Ir aš tikiu, kad bitkoino kaina sieks kelis šimtus tūkstančių JAV dolerių, jis ten bus. Nes bitkoinas bus rezervas kartu su auksu, tai, mano nuomone, labai unikalus sprendimas.
– „Aukso karštinė“ bitkoinų ir kitų kriptovaliutų rinkoje privedė prie to, kad jei bitkoinais norėtum nupirkti puodelį kavos, pavedimas gali kainuoti daugiau nei pati kava. Kaip rinka iš to išaugs?
– Klausimas, ar kriptovaliutos bus naudojamos taip, kaip į jas žiūri publika – kaip valiuta, ar visgi tai bus labiau rezervinė turto klasė.
Ar bitkoinas tikrai bus naudojamas kasdieniams atsiskaitymams? Aš nesu tuo tikras. Tikrai to nežinau.
Ar tam bus naudojamas eteris (ETH)? ETH nebuvo tam sukurtas. ETH buvo sukurtas kaip decentralizuotas kompiuteris. Tad aš nesu tikras.
Ką aš manau – kriptovaliutos bus rezervai, skaitmeniniai rezervai. Jei esi šalyje, kuri turi niekam tikusią valiutą, tai tu gali jos išvengti ir turėti sprendimą – būti visiškai nepriklausomu.
Tai priverčia valstybes pasitempti – ne tik spausdinti pinigus be atvangos ir palaikyti hyperinfliaciją. Staiga ji turi susitikrinti tam tikrus balansus.
Manau, kad valstybės pačios išleis savas kriptovaliutas ir jos bus naudojamos daugelio žmonių ir tai bus gerai. Tačiau bitkoinas visuomet liks kaip rezervas užnugaryje.
Viena iš priežasčių, kodėl žmonės naudoja mūsų kortelę – nes ji neturi jokių mokesčių. Jie gali pirkti kavą ir jie nemoka du kartus, o sumoka tikslią sumą.
– Tačiau jei bitkoino negalime panaudoti nusipirkti kavos, ką tuomet paprasti žmonės galėtų su juo veikti, kam jis reikalingas? Galbūt jį naudoti kaip būdą indėliams ar investicijoms?
– Pirmiausia, ar pasitikite savo valiuta? Šiuo atveju euras yra labai solidi valiuta ir nėra priežasčių juo nepasitikėti – jis atlieka savo darbą. Tuomet reikėtų į bitkoiną žiūrėti kaip į auksą.
Kodėl tu turėtum dėti savo pinigus į auksą? Negali jo nei suvalgyti ar išgerti, negali su juo nieko nusipirkti, jokia parduotuvė nepriims aukso. Tai kodėl perkate auksą? Auksas yra turto klasė, kuri turi teisę tokia būti.
Ir bitkoinas, ir kitos kriptovaliutos yra visiškai nauja turto klasė. Jei neplanuojate jo išleisti – žiūrėkite į jį kaip turtą. Galite į jį investuoti nedidelę dalį savo lėšų, kaip į naują turto klasę, kuri augs.
Kodėl ji augs – nes „blockchain“ technologija turi savo nišą. Negali investuoti į patį „blockchain“, gali investuoti į jo pritaikymo būdus. Ir kol kas neturime jokio kito pritaikymo. Tačiau jis tikrai bus.
Galite laukti patobulintų protokolų, kuris leistų greitesnius ar pigesnius mokėjimus, arba naudoti esamus, tai priklauso nuo tavęs.
– O koks „blockchain“ pritaikymas turi šviesiausią ateitį?
– Šviesiausią ateitį bitkoinas turi dėl to, kad jis tapo šios šakos standartu. Vėlgi, kalbant ne apie technologinį tobulumą, o apie tai, kad jį naudoja daugiausiai žmonių. Technologija nėra lemiantis faktorius – žmonių palaikymas yra lemiantis faktorius.
Ir kiekviena platforma ar idėja dabar naudoja bitkoinus. Net jei nori kitų kriptovaliutų – tam reikia turėti bitkoinų. Tai visų kriptovaliutų motina, dėl to jis ir turi šviesiausią ateitį. Manau, tas pats galioja ir ETH – žmonės skundžiasi, kad jis blogas, prasta programavimo kalba. Taip, „Solidity“ yra baisi kalba ir yra daug geresnių dalykų. Tačiau tai šakos standartas, bazė, ir tai yra svarbiausia.
– Daug lietuvių mato bitkoiną kaip galimybę tapti turtingam – arba „kasant“ valiutas kompiuterine įranga, ar į jas investuojant. Ar tai teisingas požiūris?
– Valiutų „kasimas“ yra labai bloga idėja, tai iš tikrųjų nėra pelninga, todėl aš niekuomet nedėčiau nė dolerio į „kasimą“, jei nori uždirbti pinigų kriptovaliutose.
Kriptovaliutos kaip investicija gali atnešti daug pinigų, taip pat gali prarasti labai daug pinigų.
Aš rekomenduočiau kiekvienam investuoti nors kažkiek pinigų į kriptovaliutas, net jei tai yra keli eurai, bet nedėčiau čia didžiosios dalies savo turto. Jei nerviniesi, kiek daug pinigų turi bitkoinais, tai jau aišku, kad turi per daug.
Jei nori į kriptovaliutas investuoti 1000 eurų, gal tuomet investuok pusę sumos ir su kita puse luktelėk, kol rinka nukris žemyn – o rinka visuomet pasuka žemyn. Riziką išskaidyti reikia ne tik per skirtingas valiutas, bet ir per laiką.
Atitinkamai, jei nesi tikras, ar turėtum dabar parduoti, nes rinka pakilo labai aukštai, tai parduok pusę. Arba parduok trečdalį ir laikyk du trečdalius. Čia nėra viskas arba nieko. Nuostabu tai, kad didelė dalis žmonių to neįžvelgia.
– O kaip vertinate dabartinę situaciją rinkoje – ar ji jus tenkina?
Visuomet laimi ne pati geriausia technologija, o pati patogiausia naudoti paslauga. Tą pastebime nuolat. „Apple“ taip gerai laikosi ne dėl to, kad gamina geriausius telefonus, tačiau dėl to, kad jie vartotojams tokie draugiški. Internetas, toks, koks sukurtas, technologiškai yra niekam tikęs sprendimas, tačiau jis buvo pastatytas ir išliko.
Manau, kad mes turime nustoti ieškoti „geriausių technologijų“, turime pradėti mokyti žmones, kaip pradėti diegti esamas technologijas vartotojams patogiu būdu. Tai kryptis, kuria turime eiti.
– Kokia dalį jūs pats asmeniškai esate investavęs į kriptovaliutas?
– Kriptovaliutose turiu labai daug pinigų. Apskritai turiu visko: investavau į NT, turiu aukso, turiu akcijų, neinvestuoju į vyną ar paveikslus, nes nieko apie juos neišmanau, turiu obligacijų.
Tačiau labai daug mano pinigų yra kriptovaliutose. Ir taip atsitiko ne dėl to, kad aš į jas labai daug investavau. Tiesiog jų kaina beprotiškai augo ir atitinkamai padidėjo jų dalis. Kriptovaliutų rinkoje esu pastaruosius 3,5 metų ir savo pinigus turbūt padidinau šimtą kartų. Tai beprotiška.
Daug esu įsigijęs mūsų pačių išleistų PAY žetonų, kadangi tikiu jų ateitimi. Taip pat turiu daug bitkoinų, ETH, „Monero“, „Dash“, „Zcash“, įprastai turiu apie 10 skirtingų kriptovaliutų.
Ir aš nesu tas, kuris mėgsta lošti. Neinvestuoju į mažas kompanijas, kurios neturi jokio produkto, vartotojų. Išsirenku solidžius dalykus ir rekomenduočiau taip daryti visiems.
– Ar matote, kur dar be valiutų galima naudoti „blockchain“?
– Kriptovaliutos nėra geriausias „blockchain“ pritaikymas. Yra daug daugiau žadančių pritaikymo būdų. Tai kaip kompiuteris, sujungiantis atskiras funkcijas. Tą galima pritaikyti NT, auksui, deimantams, identifikavimui, gali turėti kainodaros modelius ir vertinti dalykus visame pasaulyje labai greitu ir autentišku būdu.
Pavyzdžiui, viena iš galimybių – autonominiai automobiliai. Šiuo metu kiekvienas automobilis turi turėti savo kompiuterį. Ir tai kelia didelių baimių, kas bus, jei jį nulauši – automobilis įvažiuos į medį ir tu miręs.
O kas būtų, jei kiekvienas automobilis būtų tik dalis didelio kompiuterio? Tuomet turi milijoną automobilių, ir turėtum nulaužti juos visus, kadangi vieno nulaužti negalėtum. Tai viską pakeistų iš esmės.
Tad manau panašioms sritims daugiausia pastangų ir skiriama. Kriptovaliutos yra tik pirmas „blockchain“ pritaikymas ir tai gana nuobodus sprendimas. Bet jis iš tiesų efektyvus, lengvai visiems suprantamas.
Mes prie to dar nedirbame, prireiks laiko, kol „blockchain“ pasieks kitas sritis – kalbame apie 5–7 metus. Sunkiau tai diegti fiziniame pasaulyje, kadangi tai virtuali technologija.
– Kokių didžiausių problemų kyla rinkoje?
– Problema iš tiesų kvailoka – turime ekosistemą, kur žmonės uždirba tiek daug pinigų, kad labai sunku rasti, ką nusamdyti.
Nes jei pasižiūrėsiu, kiek aš pinigų uždirbau nieko nedarydamas, o tiesiog sėdėdamas ir turėdamas investicijų, tai, palyginus, mano darbas man beveik nieko nemoka. Geriau sėdėti ir nieko neveikti.
Ir yra tiek daug programuotojų, kurie uždirba šimtus tūkstančių eurų taip pat nieko neveikdami, tik būdami ekosistemos dalimi. Jei nori tuos žmones pasamdyti, jie pasako – kodėl turėčiau tau dirbti? Kodėl turėčiau apskritai dirbti, kodėl man turėtų rūpėti, juk tiek daug uždirbu ir taip?
Tad žiūriu į ateitį ir noriu, kad rinka truputį nukristų ir pridėtų truputį realybės suvokimo. Talentas nėra tik sėdėjimas ir lošimas su pinigais, bet vertės sukūrimas. Tai iššūkis visai rinkai, ne tik „Tenx“.
– O kaip vertinate Lietuvą kaip šalį – ar turite čia planų?
– Taip, žinoma. Aš čia dėl to, kad matau Lietuvą kaip potencialų inovacijų centrą Europoje. Manau, kad Lietuva yra inovacijų diegimo priešakyje. Noriu išklausyti nuomones, turiu kelis skambučius ir susitikimus. Negaliu pasakyti, ko tikėtis, kokie bus rezultatai, tačiau tai atrodo daug žadančiai ir mes čia tikrai susidomėję.
– O ką veikia „TenX“?
– Tai Singapūre įsikūrusi kompanija, kurią įsteigėme prieš 2,5 metų. Mes norime kriptovaliutas pasiūlyti masėms, tokia pagrindinė mūsų misija. Tai reiškia, kad kriptovaliutas padarome vartotinas – sujungiame virtualų ir fizinį pasaulį, leidžiame žmonėms atsiskaityti kortelėmis, kad galėtų nueiti į bet kurią parduotuvę ir atsiskaityti bitkoinais ar eteriu realiu laiku.
Antra, tai turi būti labai patogu – kad vieno mygtuko paspaudimu galėtum ir nusipirkti ir išleisti. Mes vienintelė kompanija, kuri tą daro su skirtingomis kriptovaliutomis be trinties.
„TenX“ bendrovėje mes siekiame kriptovaliutas pateikti žmonių masėms – kad jas būtų galima lengvai naudoti įprasta mokėjimo kortele, kad būtų patogu atlikti mokėjimus mobiliąja programėle. Norime pasiūlyti žmonėms diversifikuoti savo lėšas – tiesa, šios paslaugos dar nepasiūlėme.
– Jūs ICO metu pritraukėt 80 mln. eurų. Kodėl investuotojai jumis patikėjo, ką jiems pasiūlėte?
– Visose konferencijose kalbu apie 5 pagrindinius dalykus įgyvendinant ICO, kad jis būtų sėkmingas. Pirmiausia, tu turi turėti gerą idėją, kuri iš tiesų sprendžia problemą. Dabar dauguma idėjų tiesiog bando sukurti problemą ir tuomet bando rasti jai sprendimą. Tai yra kvailas būdas ir nėra tikra idėja. Idėja turi būti labai svarbi.
Antra – turi turėti tikrą produktą, idėjos nepakanka. Turi turėti tikrai stiprią komandą, tvirtus finansus ir teisinę bazę. Ir tik tuomet turi užtikrinti gerą ICO komunikaciją.
Turi turėti visus penkis dalykus ICO. Jei yra tik keturi, to nepakanka.
Ir, manau, mes padarėme tikrai gerus namų darbus. Nedaug kompanijų taip pasiseka, nes dauguma jų kažką praleidžia. Dalis žmonių neturi produkto, jokio įgyvendinimo ir investuoja daug pinigų į rinkodarą – tai baisu. Tai neveikia. Turi turėti gerą kompaniją. Ir mes visuomet dirbome ties tuo.
– Ir kaip dabar sekasi jūsų liepą išleistiems PAY žetonams? Ar investuotojai neliko nusivylę?
– Jei konvertuotumėte į dolerius, per ICO žetono vertė buvo 66 centai, dabar jis vertas daugiau kaip 2 dolerių. Tai sekasi gerai – uždirbai 300 proc. Jei palygini su ETH, jis per tą laiką paaugo 10–20 proc. Bitkoinas nuo tada pašoko labai stipriai, jo kainos prieaugis irgi siekė 300 proc. per pastaruosius penkis mėnesius. Ir tai teisinga, tikiuosi, jis toliau augs.
– Dabar pasigirsta daug naujų skelbimų apie ICO projektus, iš kurių didelė dalis yra apgavystės. Kaip žmonėms ten neprarasti pinigų?
– Tai labai sunku. Reikia turėti omenyje tuos pačius 5 punktus. Bet pačioje rinkoje dar trūksta trijų dalykų: reguliavimo, kad žmonės būtų išlavinti ir žinotų, taip pat trūksta žlugusių įmonių, kurios būtų kaip įspėjamasis ženklas.
– Koks jūsų vidutinis vartotojas, kuris naudojasi kriptovaliutomis?
– Mūsų vidutinis vartotojas yra vyras, apie 30 metų, jis domisi naujovėmis – nėra tas, kuris priešakyje, tačiau mėgsta išmėginti naujus dalykus. Ir jis yra Europoje.
– Ar leidžiate žmonėms įsigyti kriptovaliutas išleidžiant eurus ar dolerius?
– Testuojame tokią paslaugą su 100 žmonių – leidžiame taip pirkti kriptovaliutas. Tikimės viešai šią paslaugą visiems pasiūlyti kitąmet vasarį, tuomet tuo galės naudotis visi.
Mes netaikome jokių mokesčių, mes labai patogūs ir greiti, užtikriname pažangiausią saugumą. Manau, tai yra svarbiausi dalykai kriptosistemoje – būti patogiam, būti greitam, būti moderniausiam, tuo pačiu turėti, ką gali pačiupinėti ir paliesti.
– Kokių perspektyvų matote plėsti savo verslą? Galbūt geografiškai ar į kitas sritis?
– Geografiškai nėra taip svarbu – „blockchain“ yra savaime tarptautinė technologija.
Ką norime daryti „TenX“ – nenorime likti vien gryna mokėjimų platforma. Nenorime, kad būtume naudojami tik pinigams leisti.
Norime būti platforma su 1 milijardu vartotojų, per kurią kitos kompanijos galėtų pasiūlyti savo decentralizuotas paslaugas. Kaip vartotojai galėtų turėti vieną „TenX“ platformą, per kurią kaip per vieną langelį gautų daug finansinių paslaugų. Tai pagrindinis dalykas, ties tuo dirbti pradėsime kitąmet, kadangi dabar dar reikia dirbti su pačiu produktu.
Todėl ieškome partnerių, kitų kompanijų. Ir Lietuvoje susitinkame su Lietuvos banku – norime patyrinėti bankinės licencijos gavimo potencialą. Taip pat susitinkame su teisininkų įmonėmis.
– Rinkos reguliuotojai tikriausiai nelabai mėgsta tokių pasikeitimų, kurių negali kontroliuoti?
– Kaip ir bet kur – ekstremumai yra blogai. Tiek monarchija yra blogai, tiek ir anarchija. Super daug reguliavimo – kenkia, tačiau taip pat ir jokio reguliavimo yra blogis.
Dabar kriptosistemoje greičiausiai turime per mažai reguliavimo. Taigi, mums reikia surasti tą balansą, kur būtų pakankamai reguliavimo: ne per mažai ir ne per daug. Pusiausvyrą dar reikia atrasti, kadangi „blockchain“ technologija vis dar yra jauna, ji egzistuoja apie 9 metus.
Internetui taip pat prireikė laiko – negali internetu daryti visko, ne viskas yra leidžiama, tačiau problema jei vartotojus įmonės pradėtų pernelyg riboti, jie skųstųsi. Turime rasti pusiausvyrą ir „blockchain“ rinkoje.
– Paskutinis klausimas – kokie būtų jūsų pagrindiniai patarimai kriptovaliutų rinkoje?
– Labai norėčiau, kad žmonės išgirstų – labai svarbu viską išmėginti. Labai svarbu investuoti tuos kelis dolerius. Jei prarasi kelis dolerius – tai puiki pamoka. Gali eit nusipirkt knygą apie kriptovaliutas, pats esu parašęs „Cryptocyrrencies crazy simple“. Svarbu susipažinti su šia koncepcija apie decentralizaciją. Norėčiau, kad žmonės tą darytų.
Matau taip daug žmonių, kurie yra išsigandę, jie mano, kad turi investuoti dešimtis tūkstančių eurų. To nereikia. Gali investuoti 50 eurų, tiesiog pradėk, išmėgink. Jei prarasi – tai kas. Tai nedidelė suma. Tačiau jei sumą padvigubinsi – sveikinu.
Investuok mažiau nei manai, kad reikėtų – žmonės pervertina savo nuostolių toleranciją. Ieškokite patikimų įmonių, kuriuos siūlo tikras paslaugas, nepasitikėkite naujais niekšiškais veikėjais, kurie turi apgailėtiną servisą.
Ir turėk savo pinigus savoje piniginėje, kurią pats kontroliuoji, kontroliuok savo privatų raktą – užsirašyk jį ant popieriaus, niekada nefotografuok, neskaitmenizuok, nerodyk, o laikyk seife namuose ar banke.
– Ačiū už pokalbį.
