Natūralu, kad vis gerėjantis pasaulinių ETF rinkų prieinamumas atneša pokyčių ir sukelia klausimų Lietuvos gyventojams. Skaičiuojama, kad iš viso pasaulinė ETF rinka šiemet sieks daugiau negu 12 trilijonų eurų. Palyginti, tokią sumą sudaro beveik du šių metų JAV federaliniai biudžetai.
ETF rinka ir įvairovė per pastaruosius du dešimtmečius augo eksponentiškai, tad šiandien šie fondai yra viena populiariausių institucinių ir individualių investuotojų investicijų, paprastai sudaranti iki 30 proc. dienos prekybos apimties JAV biržose.
Populiarumo priežasčių – ne viena
Tačiau iki tikro proveržio reikėjo ne vienerių metų. Iš pradžių ETF buvo naujoviška ir siauram vartotojų ratui įdomi paslauga. Pirmieji ETF buvo pristatyti 1990 ir 1993 metais – tuo metu daugelis investuotojų dar neturėjo aiškaus supratimo, kas tai yra ir kokią naudą galima pasiekti. Vis dėlto ilgainiui investuotojai pradėjo suvokti, kad ETF sukuria diversifikaciją, skaidrumą, mažesnius kaštus ir galimybę lengviau investuoti.
ETF perkami ir parduodami kaip paprastosios akcijos vertybinių popierių biržoje. Kaip ir akcijomis, ETF prekiaujama ir jų kaina kinta visą dieną. ETF paprastai turi akcijų, obligacijų ar kitų vertybinių popierių rinkinį viename fonde.
Paprasčiausi ETF seka tam tikrą indeksą ir siekia jį atkartoti. Pavyzdžiui, S&P 500 (500 didžiausių JAV kompanijų indeksas). Apibendrinant, įsigydami šį ETF investuotojai „perka rinką“ – jeigu rinka auga, investuotojas gauna teigiamą grąžą. Įmanoma ir atvirkščiai – jeigu rinka krenta, investuotojai patiria nuostolį.
Šiandien ETF tapo ypač patrauklūs dėl keleto svarbių privalumų. Vienas esminių – mažesni valdymo mokesčiai, palyginti su aktyviai valdomais fondais. Be to, plati diversifikacija leidžia su vienu ETF vienetu įsigyti dešimtis ar šimtus skirtingų vertybinių popierių, taip sumažinant riziką. Ne mažiau svarbu ir tai, kad ETF suteikia galimybę pradėti investuoti net ir su nedidelėmis sumomis – tai ypač aktualu pradedantiesiems investuotojams.
Pažvelgus į pasaulio akcijų rinkų dinamiką per pastaruosius 150 metų, matome aiškią kryptį – į viršų. Panagrinėjus trumpesnį, 20 metų, laikotarpį, kryptis – tokia pati. Ne veltui ir vienas žymiausių investuotojų Warrenas Buffettas yra ne kartą pabrėžęs, kad pigūs, plačiai diversifikuoti indeksiniai fondai, tokie kaip ETF, yra protingiausias pasirinkimas daugumai investuotojų.
Žinoma, praeities rezultatai negali garantuoti tokių pačių rezultatų ateityje. Kitaip tariant, būtina įsidėmėti, jog pateikti duomenys rodo praėjusio laikotarpio padėtį, o praėjusio laikotarpio rezultatai nėra patikimas būsimų rezultatų rodiklis.
ETF rinkose atsispindi net socialiniai pokyčiai
Per pastaruosius tris dešimtmečius ETF rinka išsiplėtė ir apima įvairias turto klases, įskaitant obligacijas, žaliavas ir tarptautines rinkas, taip pat sudėtingesnes priemones, tokias kaip svertiniai ir atvirkštiniai ETF.
2000 metais ir 2010 metais įvyko dar didesnė diversifikacija – pradėti naudoti teminiai ir į ESG (aplinkos, socialines ir valdymo strategijas) orientuoti ETF, atspindintys platesnes ekonomines ir socialines tendencijas.
Kiek anksčiau negu prieš 5 metus prasidėjo prekyba kriptovaliutų ateities sandoriais, vėliau – ir neatidėliotinais kriptovaliutų ETF. Tai parodė šios priemonės lankstumą prisitaikyti prie besikeičiančių investuotojų poreikių, nes ETF užėmė reikšmingą šiuolaikinio investavimo žemėlapio dalį. Šiandien nesunkiai galima rasti į veganus, e. sporto entuziastus ar kosmoso tyrinėtojus orientuotų ETF. Jų įvairovė iliustruoja, kaip išradingai šie instrumentai gali būti kuriami ir pritaikomi.
Įvairovė – didelė, tačiau burtų lazdelės nerasite
Kaip ir elektroninių mokėjimų ar bankininkystės srityje, technologijų pažanga vartotojams suteikė daugiau galimybių ir didesnį prieinamumą – atvėrė skaitmenines platformas, per kurias investuotojai gali lengvai ir greitai pirkti ETF.
Šio instrumento populiarumas atspindi mažmeninių investuotojų poreikį ieškoti paprastesnių investavimo sprendimų su mažesniais administravimo kaštais. Taip ETF tapo alternatyva aktyviai valdomiems fondams, kurių valdymo mokesčiai paprastai yra didesni.
Ieškoti lankstesnių alternatyvų investuotojus paskatino ir kita priežastis – 2008 metų finansų krizės pamokos. Pastebėta, kad po krizės susidomėjimas ETF instrumentu šovė į aukštumas, o rinkoje pradėjo atsirasti daugiau specializuotų ETF. Prie šių finansinių priemonių plėtros prisidėjo ir reguliavimo pokyčiai įvairiose šalyse, kur nacionalinės ir tarptautinės rinkų priežiūros institucijos priėmė palankesnes taisykles, leidžiančias lengviau kurti ir valdyti ETF, užtikrinant aukštus skaidrumo reikalavimus.
Eksponentinis ETF rinkos augimas atspindėjo finansų rinkų globalizaciją. Laisvas kapitalo judėjimas investuotojams suteikia galimybių lengviau ir pigiau diversifikuoti savo portfelius. ETF leidžia lanksčiai ir lengvai investuoti į įvairius sektorius, regionus ir net „gyventojų kartas“. Pavyzdžiui, „Global X Millennials Thematic“ ETF lėšas nukreipia į bendroves, kurios yra tiesiogiai susijusios su tūkstantmečio karta (1981–1996 m. gimusiais žmonėmis). Fondas įtraukia įmones, kurios tenkina apibrėžto amžiaus žmonių poreikius ir atitinka gyvenimo būdą, pavyzdžiui, e. prekybos, socialinių tinklų ir „GreenTech“ srities bendroves. Apskritai, visame pasaulyje daugėja fondų, kurie atitinka specifinius investuotojų poreikius.
Vis dėlto, kad ir kokie įvairūs ir personalizuoti būtų ETF, tai – ne burtų lazdelė, o tik dar vienas instrumentas ir priemonė siekti savo finansinių tikslų. Galutinis rezultatas priklauso nuo to, kaip ir kam ši priemonė naudojama.
