„Jūs miegosite viena ant trijų lovų?“ – klausė manęs pusamžis viešbučio administratorius, paduodamas raktą nuo triviečio kambario „Epidavros“ viešbutyje.
Matyt, paskutinis buvo likęs kambarys, kai užsakinėjote, pridūrė vyriškis. Į mano repliką, kad tai labai šaunu, jog kambariai tušti nestovi, jis tik numojo ranka.
„Nebijokite jūs dėl to balsavimo, viskas bus labai gerai!“ – šūktelėjo man einant prie lifto. Kad bus, neleido abejoti nė vienas mano sutiktas graikas. Tačiau nė vienas ir nepasakė, kad viskas yra labai gerai. Priešingai – situacija yra tokia bloga, kad jie nebeįsivaiduoja dar blogesnės.
Taupyti gali, bet nurodymų nemėgsta
„F*ck then, they are faggots. They f*cked us, we are f*ck country“, – Spirosas man ant dešiniojo peties spjaudė tokius vienareikšmius žodžius, kad jų vertimas į norminę kalbą skambėtų panašiai „na, jie mus ir apgavo, tai pakliuvom“ ir neatspindėtų tikrojo kai kurių graikų pykčio.
Spirosas it užsivedęs kalbėjo šiuos žodžius, vis įpindamas Merkel, Schäuble ar Dijsselbloemo pavardę.
Spirosas jau 25 metus dirba turizmo versle. Pastarieji penkeri buvo pragaras. Kai, pasakojo jis, Graikija priėmė pirmąjį pagalbos paketą, jo atlyginimas per metus sumažėjo dvigubai, ir tiek pat išaugo jo mokami mokesčiai.
„Jie nori, kad mes dar pinigų atiduotume jiems, bet tiesa yra ta, kad mes nieko neturime“, – kalbėjo jis.
Spirosas jau 25 metus dirba turizmo versle. Pastarieji penkeri buvo pragaras. Kai, pasakojo jis, Graikija priėmė pirmąjį pagalbos paketą, jo atlyginimas per metus sumažėjo dvigubai, ir tiek pat išaugo jo mokami mokesčiai.
„Ir už ką? Aš dirbu 12 valandų per dieną. Aš nesu tinginys“, – pasakojo Spirosas. Jį sutikau graikės Evos bare „Chelsea“. Jame ant lentos vietoje gėrimų meniu šią savaitę užrašytas totalizatorius, kaip baro darbuotojai ir lankytojai balsuos referendume. „Ne“ stovykla triuškina tuos, kurie pritaria Europos Sąjungos patvirtinam planui.
Spirosas, akivaizdu, atstovauja „ne“ stovyklai, kaip ir jo pusbrolis ar dėdė, su kuriuo Spirosas mėgsta pavakaroti Evos bare.
35 metų Eva taip pat žada balsuoti prieš taupymo planą.
„Viskas ir taip yra labai blogai. Ar gali būti dar blogiau?“ – klausia ji.
Tačiau įspūdį apie krizės gylį susidaryti Atėnuose sunku – apie recesiją liudija žmonių pasakojimai, bet ne nuotaikos gatvėse. Kad ir Evos bare, kuris šeštadienį buvo toks sausakimšas, kad ji ir interviu kelias minutes sunkiai rado.
Moka džiaugtis gyvenimu
Jeigu graikas turi penkis eurus ir šimto eurų skolą, ką jis darys? Tokią mįslę man uždavė 16 metų Graikijoje gyvenantis lietuvis Gintaras.
Ogi nueis išgerti kavos, mat 5 eurų skolai padengti vis tiek neužteks.
Panašu, kad graikai taip ir gyvena – pinigų gal ir neturi, tačiau namuose neužsidaro ir dėl krizės neverkia.
Štai Eva savo barą atidarė prieš dvejus metus – ji ilgą laiką dirbo samdoma darbuotoja kitame bare, taupė, kad galėtų atidaryti savo barą. Kadangi pinigų buvo per mažai, daug ką bare darė pati – kūrė interjerą, dažė sienas, kabino paveikslus ir pan.
„Užsienio žiniasklaida leidžia susidaryti įspūdį, kad Graikija yra nelaiminga, kad kavinės yra tuščios, miestai – apmirę“, – pasakojo Eva.
Tačiau tai netiesa. Evos baras šeštadienį buvo sausakimšas, dažnai žmonių, pasakojo ji, būna ir dar daugiau.
„Žmonės neužsidaro namuose. Jie nori būti su žmonėmis, kalbėtis“, – pasakojo Eva. Kai ji prieš dvejus metus atidarinėjo barą, stengėsi pasiūlyti kuo pigesnius gėrimus ir maistą, kad tie, kurie neturi daug pinigų, bet nori išeiti „pasižmonėti“, galėtų tą padaryti.
Ir tikrai – pabandykit Lietuvoje gauti bokalą „Guinness“ alaus ir du sumuštinius už 4,5 euro.
„Bet kas žino, kas bus rytoj“, – pečiais gūžtelėjo Eva. Tačiau, kad ir kas nutiktų, dar reikia šią dieną išgyventi, mąstė moteris, ir nulėkė pasitikti naujų klientų.
Nors jos draugas Spirosas su dėde ir pusbroliu ragina referendume balsuoti prieš Europos Sąjungos taupymo planą, jie nemano, kad ir neigiamas atsakymas kažką pakeis.
„Mes tik norime pasakyti tvirtą ne. Ne, Merkel, ne, Schäuble, jūs negalite mums pasakyti, kaip mums reikia gyventi. Mes turime savo galvas ant pečių“, – sakė jis.
Tuo metu Eva tiki, kad balsavimas „Prieš“ greičiausiai išstums Graikiją iš euro zonos.
„Pirmus, antrus, galbūt net trečius metus bus labai sunku. Tačiau tuomet Graikija atsities“, – kalbėjo ji.
Spirosas tiki, kad beveik visi graikai sekmadienį pasakys „Ne“ (OXI). Tačiau pastaroji stovykla viešoje erdvėje, Evos teigimu, yra kur kas menkiau matoma.
Menas bauginti žmones
Šią savaitę Graikijos televizijų kanalai rengė debatus „už“ ir „prieš“ referendumą.
„Jeigu nesutinkantieji turėdavo eteryje pasisakyti minutę, tai „už“ stovykla turėdavo po pusvalandį“, – pasakojo Eva.
Nors Graikijos vyriausybė ragina balsuoti „prieš“, „už“ pasisakančiųjų balsai girdimi stipriau – tai stiprios opozicijos ir beveik visų Graikijos privačių žiniasklaidos priemonių argumentai.
Todėl iki šiol neaišku, ką nuspręs Graikija – vietiniai graikai pasakojo, kad žiniasklaida žmones bukina ir baugina.
Kai kurie graikai įsivaizduoja, kad sekmadienio referendumas yra balsavimas dėl šalies išlikimo euro zonoje ar net Europos Sąjungoje.
Kiti įbauginti uždarytų bankų, o sekmadienį graikus pasiekė valdžios pareiškimas, kad didelių indėlių savininkų sąskaitos bus apkarpytos trečdaliu.
Šiuo metu bankomatuose vietiniai gyventojai gali išsigryninti ne daugiau nei po 60 eurų per dieną. Dieną eilių prie jų nėra, tačiau, kai tik laikrodis išmuša vidurnaktį, žmonės vėl rikiuojasi prie bankomatų, tikėdamiesi, kad jų bankomatas „išspjaus“ žmonėms taip reikalingus banknotus.
„Niekas nežino, kada bankai atsidarys. Šita vyriausybe negalima pasitikėti“, – kalbėjo Artemis, Atėnuose turintis savo kepyklą.
„Jūs visi kalbate apie demokratiją, o man įdomu, ar aš savo vaiką galėsiu auginti, remdamasis tokiais standartais, kuriais rėmėsi mano tėvais. Man įdomu, ar aš galėsiu mokėti algas trylikai šeimų, kurias darbinu, taigi ir maitinu“, – svarstė Artemis.
Kukli agitacija
Savaitgalį referendumo agitacija – tyli. Atėnuose kur ne kur ant stulpų kabo plakatai su užrašais „Oxi“ („Ne“), arba „Nai“ („Taip“), tačiau protestai jau nebevyksta, gatvėse jokie žmonės už nieką neagituoja.
Net ir agitatoriai, atrodo, dėmesio netrokšta. Štai vienas vyresnio amžiaus vyriškis, lauke aplink iš pledų padarytą poilsiavietę, net draugams sušvilpė, kad tik aš jo nefotografuočiau.
„Tu gal pamišusi? Kam tau mano nuotraukos reikia?“ – pavymui dar šaukė jis. Keli agitaciniai plaktai kabėjo ant tvoros pakeliui į akropolį, keli žmonės skubėjo ant drabužių arba kuprinių prisilipinę užrašą „Oxi“.
Štai viena jauna pora tokius lipdukus turėjo prisilipdę ant savo palaidinių.
„Mes balsuosime prieš. Tai nėra idealus variantas, tačiau tikimės, kad bus geriau. Jeigu sutiksime, bus tik blogiau“, – sakė jie.
Pora netiki, kad euro zona leis taip paprastai Graikijai pasitraukti – nuostoliai Prancūzija ir Vokietijai tokiu atveju būtų tiesiog per dideli.
„Manau, kad žiniasklaida Graikijoje grasina žmonėms. Jie nori, kad mes balsuotume „už“, – sakė jis.
