Pasaulio ekonomika yra cikliška: po pakilimo seka nuosmukis, po jo – atsigavimas ir vėl nuosmukis, ir taip toliau. Nuo Antrojo pasaulinio karo pasaulis patyrė pusę tuzino nuosmukių, įskaitant ir 2020 m. recesiją, ištikusią dėl COVID-19 pandemijos. Jei dabar įvyks dar viena, tai bus pasaulinis antirekordas – dar niekada anksčiau nebuvo taip, kad turto padidėjimą vos per kelerius metus pakeistų skurdas.
Pagrindinė priežastis – Rusijos invazija į Ukrainą. Yra ir kitų, tačiau prieš Vladimirui Putinui pradedant karą Europoje kiti veiksniai nekėlė baimės dėl nuosmukio. Dabar apie tai kalbama kaip apie neišvengiamybę.
Visa tai liūdna. Pasaulis pasikeitė – visam laikui ir ne į gerąją pusę.
Trys pasaulio ekonomikos varikliai – JAV, Europa ir Kinija – lėtėja, kiekvienas dėl savų priežasčių, o visi kartu – dėl pasaulinių problemų, visų pirma dėl COVID-19 ir Rusijos agresijos poveikio. Kadangi šios trys šalys sukuria du trečdalius pasaulinės gamybos ir vartojimo, visų kitų planetos gyventojų gerovė tiesiogiai priklauso nuo jų gerovės.
„Euro zona turi rimtų problemų dėl sumažėjusio dujų tiekimo iš Rusijos. Kiniją kamuoja karantinas ir nekilnojamojo turto krizė. O JAV dėl infliacijos mažėja pajamos ir vartojimas, o didėjančios palūkanų normos slopina investicijas“, – negražų vaizdą apibūdino Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgieva.
„Visa tai turi įtakos neturtingoms ir besivystančioms šalims. Jos uždirba vis mažiau, nes mažėja jų eksporto paklausa, ir išleidžia vis daugiau, nes didėja maisto ir energijos kainos“, – sakė ji atidarydama naujausią metinį TVF ir Pasaulio banko susitikimą.
Kaip nepramiegoti krizės
Ekonomistai ir pareigūnai stengiasi nuspėti nuosmukį. Jie prisimena, kaip nepastebėjo ankstesnės pasaulinės finansų krizės ir kaip ji baigėsi.
2008 m. žaibas trenkė vidury giedros dienos. JAV, Didžiojoje Britanijoje ir kitur Vakaruose žlugo keli dideli bankai. Išskyrus labai siaurą finansininkų ir analitikų ratą, niekas nesitikėjo tokios didžiulės krizės.
Šį kartą viskas kitaip.
„Iš visų ankstesnių krizių nei jūs, nei aš dabar negalėtume nuspėti nė vienos. Tačiau šį kartą, manau, galime prognozuoti, kad krizė labai tikėtina“, – neseniai duodamas interviu CNBC sakė vienas iš svarbiausių ir garsiausių pasaulio bankininkų Jamie Dimonas.
Iš kur kils problemų? Galbūt iš kredito rinkos, galbūt iš akcijų rinkos. „Galbūt tai bus šalis, o galbūt tai bus kažkas, apie ką dar net nežinome“, – sakė JAV bankui „JPMorgan Chase“ vadovaujantis J.Dimonas.
Ankstesnę krizę valdžios institucijos numalšino pinigų liūtimi. Kredito palūkanų normos sumažėjo iki nulio, tačiau spartus augimas negrįžo. Per pirmąjį dešimtmetį didžiausios pasaulyje JAV ekonomikos BVP išaugo 22 proc., palyginti su 43 proc. per ankstesnį, taip pat dešimtmetį trukusį atsigavimo etapą dešimtajame dešimtmetyje ir 54 proc. per trumpesnį 1961–1969 m. pakilimo laikotarpį.
Visos šių metų problemos išdraskys po pandemijos taip ir neužgijusias pasaulio ekonomikos žaizdas. Trumpai tariant, blogiausia laukia ateityje.
Žmonių pajamos Vakaruose stagnavo, kol valdžios institucijos mažino socialines išlaidas, kad atgautų tai, kas buvo išleista bankams gelbėti. Politikoje ir versle prasidėjo radikalių pokyčių era: interneto ekonomika, Donaldas Trumpas JAV, „Brexit“ Jungtinėje Karalystėje.
Nuo to laiko įspėjimai apie artėjantį nuosmukį skamba itin nuosekliai. Pirmasis – 2018 m., kai D.Trumpas vienu metu pradėjo kelis prekybos karus. Tada, 2019 m., pasirodžius pirmiesiems akcijų rinkos nuosmukio požymiams.
Ekonomistai, pareigūnai ir verslininkai kalbėjo apie dar vieno augimo ciklo pabaigą. Jie dar nežinojo, kas jų laukia 2020 metais.
Baigiantis Naujųjų metų šventėms, BBC rusų tarnybos interneto svetainėje pasirodė antraštė „Paslaptingas Kinijos virusas: ar yra pagrindo nerimauti?“ Tai buvo apie pirmuosius 50 COVID-19 atvejų.
Netrukus kilo pandemija, pasaulis buvo uždarytas į karantiną, o 2020 m. ekonomika vėl patyrė nuosmukį. Ji sumažėjo 3 proc., tačiau kitais metais vėl išaugo 6 proc.
Blogiausia dar tik laukia
Toliau bus dar blogiau. TVF mano, kad dėl karo, infliacijos, Kinijos uždarymo ir energetikos krizės šiais metais augimas sumažės maždaug perpus, o kitais metais – dar labiau.
„Visos šių metų problemos išdraskys po pandemijos taip ir neužgijusias pasaulio ekonomikos žaizdas. Trumpai tariant, blogiausia laukia ateityje“, – naujausioje prognozėje rašė TVF ekonomistai ir prognozavo šešių mėnesių recesiją šalyse, kurios sudaro apie trečdalį pasaulio ekonomikos.
Apskritai jie vis dar tikisi, kad ekonomika augs apie 3 proc., tačiau neatmeta galimybės, kad pasaulinis verslo, vartojimo, investicijų ir gamybos augimas bus lėtesnis – 2 proc. (viena iš keturių galimybių) ar net tik 1 proc. (viena iš dešimties galimybių).
Tačiau net ir esant teigiamam augimui, visa tai bus panašu į recesiją, nes realiosios pajamos mažės, o kainos kils.
„Tačiau net ir esant teigiamam augimui, visa tai bus panašu į recesiją, nes realiosios pajamos mažės, o kainos kils“, – perspėjo K.Georgieva.
Pirmieji kandidatai į recesiją per šešis mėnesius (dviejų ketvirčių iš eilės sulėtėjimas laikomas „technine recesija“) yra Europoje.
Vokietija, didžiausia Senojo pasaulio ekonomika ir pagrindinė pramonės galia, kenčia nuo dujų karo, kurį V.Putinas jau pusantrų metų vykdo prieš ES.
Nuo jos nedaug atsilieka Didžioji Britanija. Pirmiausia penktoji pagal dydį pasaulio ekonomika atsisakė bendrosios rinkos su savo didžiausia prekybos partnere ir nubalsavo už išstojimą iš ES. O tada į valdžią atvedė vyriausybę, kuri per penkias savaites sugebėjo sugriauti valstybės skolos kainą ir privesti pensijų sistemą prie žlugimo. Jei Anglijos bankas, nepaisant kovos su infliacija, nebūtų skubiai atspausdinęs dešimčių milijardų svaro sterlingų, po pensijų sistemos žlugimo būtų kilusi pasaulinio masto finansų krizė.
Rusijos agresijos prieš Ukrainą sukelta sumaištis išryškėjo. Dabar mūsų ekonomikos perspektyvos atrodo daug kuklesnės nei vasarą.
Europos Komisijos nariai pripažįsta, kad ES, kaip ir Didžioji Britanija, neišvengs nuosmukio.
„Priėjome ribą, – šią savaitę sakė Europos Komisijos vyriausiasis pareigūnas ekonomikos klausimais Valdis Dombrovskis. – Iki antrojo ketvirčio visų euro zonos šalių ekonomika atsigavo iki prieškrizinio lygio. Tačiau nuo to laiko visi augimo veiksniai iš esmės nuėjo perniek.“
„Rusijos agresijos prieš Ukrainą sukelta sumaištis išryškėjo. Dabar mūsų ekonomikos perspektyvos atrodo daug kuklesnės nei vasarą“, – pridūrė jis.
Bankininkas J.Dimonas prognozuoja, kad ir JAV ilgai neišsilaikys. Jis teigė, kad JAV turi mažiau energetikos problemų, tačiau agresyvus centrinio banko elgesys didinat palūkanų normas ir taip siekiant kovoti su didžiausia per pusę amžiaus infliacija gali slopinti vartojimą ir investicijas, todėl per ateinančius devynis mėnesius JAV „patirs tam tikrą recesiją“.
Ar galima išvengti krizės?
Iš visų pusių sklinda signalai apie artėjančią ekonominę nelaimę.
Nekilnojamojo turto rinka karščiuoja ne tik Kinijoje, bet ir Vakaruose – nuo Švedijos iki Naujosios Zelandijos. Pastarųjų dešimtmečių korporatyvinio augimo lyderės – JAV interneto milžinės „Amazon“ ir „Meta“ – mažina išlaidas ir masiškai atleidžia darbuotojus laukdamos nuosmukio.
JAV vyriausybės skolos vertybinių popierių rinkoje kilo likvidumo krizė, o dar ir pajamingumo inversija, kokios nebuvo nuo devintojo dešimtmečio pradžios. Dvejų metų obligacijų pajamingumas yra didesnis negu 10 metų obligacijų, o tai tradiciškai laikoma artėjančios recesijos po pusantrų metų ženklu.
Dabar šie augimo šaltiniai jau išsemti. Tuo tarpu daugelis struktūrinių problemų per tą laiką nebuvo išspręstos ir tik dar labiau paaštrėjo.
Ar galima išvengti krizės? Ekonomistai nusiteikę pesimistiškai.
Po ankstesnio didžiulio nuosmukio devintajame dešimtmetyje pasaulio ekonomika augo dėl technologijų ir verslo revoliucijos, kurią sukėlė internetas, ir globalizacijos, kuri paskatino Kinijos, Rusijos ir kitų besivystančių šalių augimą. Vėliau, ypač po 2008 m. krizės, svarbiausias vaidmuo teko piniginiam skatinimui.
Dabar šie augimo šaltiniai jau išsemti. Tuo tarpu daugelis struktūrinių problemų per tą laiką nebuvo išspręstos ir tik dar labiau paaštrėjo. Svarbiausios iš jų – senėjanti visuomenė, lėtesnis produktyvumo augimas ir klimato kaitos poveikis.
Tik kita technologinė revoliucija gali išgelbėti pasaulio ekonomiką nuo sąstingio, sako „Oxford Economics“ ekonomistas Adamas Slateris, kuris lapkričio mėnesį atnaujino savo prognozę ir numatė, kad šį ir ateinantį ketvirtį pasaulio ekonomika patirs recesiją, nors tik ir techninę.
Kol dar nematyti tokio naujo šuolio į ateitį kaip interneto ekonomika, reikia spręsti tris svarbiausias problemas, kad būtų išvengta nuosmukio: tai – didėjančios kainos, karantinas Kinijoje ir energetikos krizė Europoje.
Lengviausia būtų atverti Kiniją. Reikia tik Komunistų partijos sprendimo. Tačiau Kinijos ekonomikos pagyvėjimas iš karto padidintų energijos paklausą ir taip paaštrintų pirmąją problemą – infliaciją. Be to, tai būtų susiję su nauju koronaviruso protrūkiu, mirtingumu ir dar didesniu karantinu.
Lengviausia būtų atverti Kiniją. Reikia tik Komunistų partijos sprendimo. Tačiau Kinijos ekonomikos pagyvėjimas iš karto padidintų energijos paklausą ir taip paaštrintų pirmąją problemą – infliaciją.
Dar sunkiau kovoti su energetikos krize ir infliacija, dėl kurios mažėja realiosios namų ūkių pajamos, o hipotekos, valstybės skolos ir verslo paskolos didėja. Per artimiausius metus ar dvejus šios dvi problemos realiai gali būti išspręstos tik ryžtingai sumažinus paklausą, t. y. būtent dėl recesijos ir krizės, kurios pasaulis stengiasi išvengti.
-
Suomijos bankininkė: apie ekonomines prognozes, NATO įtaką investiciniam patrauklumui ir „normalius“ laikus
-
Ž.Mauricas: teigiamai nustebinęs BVP augimas rodo, kad recesija įvyks vėliau
-
A.Izgorodinas: Lietuvos ekonomika pribloškė gerom naujienom, bet žiemą infliacija gaus naujų degalų
-
Ekonomikos nuosmukis – galimybių laikotarpis: ekspertas atsako, kur investuoti recesijos metu
-
ES perspėjo, kad šią žiemą euro zona panirs į recesiją
-
EK prognozuoja recesiją šiemet Estijai, kitąmet – Latvijai
Vienintelis būdas išspręsti infliacijos problemą neslopinant paklausos – didinti pasiūlą. Tai sunku padaryti didelių palūkanų normų, darbo jėgos trūkumo, globalizacijos ir tarptautinės prekybos trikdžių ir tų pačių dviejų V.Putino vardu pavadintų blogybių – karo Ukrainoje ir energetikos krizės – sąlygomis.
Kad išbristų iš energetikos krizės, Vakarai turės pakeisti Rusiją kaip energijos tiekėją.
To neįmanoma padaryti per metus ar dvejus. Investicijos į naujas sritis ir infrastruktūrą mažėja, ir net jei bus pradėta investuoti dabar, prireiks dešimtmečių, kad ateitų grąža. Tiek pat reikia žaliosios energijos revoliucijai, nes trūksta visko – nuo retųjų metalų ir saulės baterijų bei vėjo turbinų pajėgumų iki pigių kreditų ir pažangių energijos kaupimo technologijų.
O jei būtų nuspręsta nepakeisti Rusijos, vėl pirkti iš jos naftą ir dujas tokiais pačiais kiekiais, reikėtų užbaigti karą Vakarams priimtinomis sąlygomis.
Visa tai liūdna, pripažino TVF vadovė. Pasaulis pasikeitė – visam laikui ir ne į gerąją pusę.
„Pasaulio ekonomikoje vyksta esminiai pokyčiai, – sakė K.Georgieva. – Gyvenome tarptautinio bendradarbiavimo teisinėje sistemoje, žemų palūkanų normų ir mažos infliacijos pasaulyje.
Dabar pasaulis tapo dar trapesnis. Didėja neapibrėžtumas, nepastovumas, geopolitinė konfrontacija, stichinės nelaimės. Šiame pasaulyje bet kuriai šaliai lengviau ir dažniau gresia krizė.“
