Lietuvos banko valdybos nariu 2004–2013 m. buvęs A.Misevičius šiuo metu yra Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas. Jis vertina, kad didelės bankų skolinimo apimtys prieš krizę nebuvo vien neigiama tendencija.
„Turbūt, kaip ir kiekvienas reiškinys, jis neturi vienakrypčio veikimo, buvo ir teigiamų poveikių: ekonomikos augimas, gerovės augimas. Tai neišvengiamai buvo reikalinga ir susiję su europinėmis tendencijomis: Europos naujų pinigų investavimas, paprastai pasakius, kofinansavimo klausimai, – tai teigiami dalykai“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė A.Misevičius.
Anot jo, neigiama buvo tai, kad prarastas budrumas – jį prarado ir komerciniai bankai, ir skolininkai.
„Čia kaip žmogaus atmintis, ir gerai, kad ji trumpa, ir blogai, kad ji trumpa. Jei ji būtų labai ilga, tai kažkokie neigiami reiškiniai neleistų vystytis į priekį, būtų stabdys“, – sako A.Misevičius.
Jis nesutiko, kad būtent bankams ar institucijoms turėtų tekti atsakomybė už „visuotinę euforiją“.
„Grįžtu prie to, kad bendro veikimo ir sąveikavimo rezultatas yra tai, kad žmonės, jų lūkesčiai, yra tokie. Jų lūkesčius pakeisti, perorientuoti yra ir techniškai labai sudėtinga, ir, kitas dalykas, kad turbūt tam taip pat daro įtaką visa aplinka. Tai nebuvo tik Lietuva, iš esmės augimas buvo pasaulinis“, – aiškina A.Misevičius.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas citavo Švedijos finansų inspekcijos vadovo Martino Anderseno teiginius, kad burbulą sukėlė neigiamos palūkanos: pasiskolinus už 5 proc., kuomet būsto kainos auga 25 proc., gaunama 20 proc. grąža per metus.
„Nesiskolinti buvo praktiškai neprotinga“, – sako S.Jakeliūnas.
Tačiau A.Misevičius tikino, kad Lietuvos bankas tuomet neturėjo didelės įtakos infliacijai, taip pat laikėsi Lito patikimumo įstatymo, o priimami sprendimai buvo įvertinant tuometinę informacijos visumą.
Lietuvos bankas kitaip negalėjo elgtis
S.Jakeliūnas klausė, kodėl Lietuvos bankas netaikė papildomų priemonių būsto paskolų rinkai riboti, kokios veikia šiuo metu – dabar veikia atsakingo skolinimo nuostatai.
„Negalime pamesti bendros aplinkos, 2005–2006 m. tokių normų, ribojimų netaikė niekas, pas visus buvo augimo lūkesčiai“, – sakė A.Misevičius ir akcentavo, kad net Seimo komitete tuomet buvo svarstoma, kaip būsto paskolų plėtrą dar labiau plėsti.
A.Misevičius nesutiko su S.Jakeliūno teiginiais, kad bankų priežiūra nebuvo pakankama – anot jo, Tarptautinis valiutos fondas tuomet priežiūrą vertino kaip tinkamą ir adekvačią.
Anot A.Misevičiaus, jis buvo atsakingas už tai, kad patys bankai būtų pasiruošę tinkamai atremti sunkumus ir turėtų pakankamai kapitalo.
Seimo nariai klausė, kodėl atsakingo skolinimo taisyklės nebuvo pritaikytos anksčiau.
„Aš noriu atsargiai pateikti savo 10 metų atsiminimus. Turbūt, kad teisės, imperatyvaus nurodymo Lietuvos bankui, kaip riboti žmonių skolinimąsi, anksčiau nebuvo. Ar tuo metu kažkas atsirado teisėje. Pirmasis leidimas buvo rekomendacinio pobūdžio, tai buvo centrinio banko rekomendacijos bankams“, – sako A.Misevičius ir tikino, kad Lietuvos bankas neturėjo imperatyvios teisės nurodinėti, kaip skolinti.
Seimo narys Andrius Palionis pasiteiravo, ar Lietuvos bankas tuomet svarstė kylančias grėsmes ekonomikai, mat paskolų portfelis išaugo nuo 11 iki 66 mlrd. litų.
„Neabejoju, kad svarstė, dabar negalėčiau pasakyti ką, kaip ir kada. Visi procesai ekonomikoje, kas vyko, buvo stebima ir vertinama iš to laiko supratimo ir matymo“, – patikino A.Misevičius.
Seimo narė Rasa Budbergytė pasiteiravo, kodėl nebuvo didinami bankų normatyvai, kad būtų pristabdytas pinigų „išplaukimas“ ir kredito išteklių atitraukimas iš šalies.
„Tas 10 proc. kapitalo pakankamumo reikalavimas buvo kaip ir standartas, kuris yra visuotinas. Aukštesnis buvo taikomas tada, kai yra įtarimų, kad esamo pakankamumo gali nepakakti suvaldyti rizikoms. Bet ne dėl to, kad neišleistume kapitalo ar jį kažkaip papildomai laikytume. Kapitalo pakankamumas nesuponuoja, kad bankas galės daugiau skolinti krizės metu, priešingai gali būti, kaip tik bankai turėtų būti akumuliavę daugiau rezervo“, – sako A.Misevičius.
Jis aiškino, kad jokie reikalavimai neįpareigoja bankų perkredituoti turimus klientų įsipareigojimus.
„Žinau, kad buvo svarstomos visos situacijos, ir vertinama, kaip kas paveiktų, ar tai galėtų būti realu ar nerealu. Ir greičiausiai, kad tai buvo įvertinta kaip nereali priemonė“, – sako A.Misevičius.
Anksčiau komitete dėl krizės priežasčių aiškinosi buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, ekonomistė Margarita Starkevičiūtė, buvęs Finansų ministras Rimantas Šadžius bei kiti ministerijos pareigūnai. Lapkričio mėnesį į komisijos posėdį kviečiama parlamentarė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
S.Jakeliūnas aiškino, kad krizės priežasčių tyrimas nėra keršto akcija, juo siekiama padaryti išvadas ir pasirengti galimiems sukrėtimams ateityje.
