Komitete dirbantys įvairių frakcijų parlamentarai sako, kad griežtinti fiskalinės drausmės nereikia, nes esą ji reguliuojama pakankamai.
Tuo metu Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas siūlo fiskalinės drausmės reikalavimus „pakelti į aukštesnį, konstitucinį lygį“.
„Galbūt Konstitucijoje galėtų atsirasti nuostata dėl subalansuoto biudžeto, kad visi siūlymai ir įstatymai finansinio populizmo vedami, kad būtų taip pat ribojami, tik gal Konstitucijos lygmenyje. (...) Pavyzdžiui, Seimas nubalsuoja, kad sumažinamas PVM ar kokios nors lengvatos įvedamos, bet finansavimo šaltiniai nepasiūlyti, tipo Vyriausybė suraskite. Jeigu į Konstitucinį Teismą kas nors kreiptųsi, kad šis įstatymas galimai pažeidžia Konstituciją (...) jį galėtų pripažinti antikonstituciniu“, – BNS sakė S.Jakeliūnas.
Jis taip pat mano, kad kai kuriuos dalykus reikia supaprastinti.
„Tie visi techniniai išlaidų ribojimai... Ten gana painu. Nepaprasta suprasti, kaip ta fiskalinė drausmė prižiūrima“, – pridūrė jis.
Konservatorius Mykolas Majauskas vietoj griežtinimų siūlo numatyti atsakomybę už fiskalinės drausmės nesilaikymą.
„Jie ir taip jos nesilaiko, ką ten dar griežtinti... Valstybės kontrolė išaiškino, kad 2018 metais nesilaikė, išlaidų ribojimo taisyklė buvo pažeista, bet iš to jokių pasekmių ar atsakomybės nėra. Antras klausimas – dėl valstybės rezervo. (...) Kokio dydžio ir iki kada? Niekur nėra nurodyta. Nes rezervas reikalingas ne toks, kiek gali, o kiek reikia. O kiek riekia galėjo atsakyti krizės tyrimo komisija. Tai būtų naudingas ir vertingas dalykas“, – BNS teigė jis.
Rezervas reikalingas ne toks, kiek gali, o kiek reikia. O kiek riekia galėjo atsakyti krizės tyrimo komisija. Tai būtų naudingas ir vertingas dalykas, – BNS teigė jis.
Socialdemokratė Rasa Budbergytė nepritaria fiskalinės drausmės griežtinimui, nes tai, pasak jos, varžo ekonomikos augimą, didėja pajamų nelygybė.
„Mes pakankamai turime tos fiskalinės drausmės“, – BNS teigė R.Budbergytė.
Pasak jos, Lietuvoje reikalavimai yra dar griežtesni negu kitose šalyse.
„Mes esame pakankamai užsidėję sau apynasrį, o tos šalys, kurios yra gerokai didesnės už Lietuvą, jos nesilaiko reikalavimų, o mes sąžiningai ir atsakingai laikomės tų reikalavimų, o kitos piktnaudžiauja ir jų piliečiai tada gali mėgautis ir geresniais atlyginimais, ir pensijomis“, – sakė R.Budbergytė.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Andrius Mazuronis įsitikinęs, kad valstybė turi savo finansus tvarkyti pagal išgales, o skolintis atsakingai ir neužkrauti ateities kartoms naštos, kurią paskui turės grąžinti vaikai ar jų vaikai.
„Jeigu neišeina turėti subalansuoto biudžeto, kas būtų labai gerai, tai deficitas turi būti minimalus ir nustatytuose atsakingo skolinimosi kriterijų rėmuose nesukuriantis papildomų problemų“, – kalbėjo A.Mazuronis.
Tačiau jis mano, kad mažosios ES valstybės, kurios paklūsta fiskalinės drausmės reikalavimams, galėtų labiau siekti, kad jų laikytųsi ir kitos šalys.
„Galime vienytis visi mažiukai, ieškoti bendrų pozicijų ir šnekėti vienu balsu prieš didžiąsias ekonomikas, rodyti pirštu, kad yra taisyklės ir visi jų turi laikytis. (...) Tarybose tas efektyviausiai vyksta, ekofinuose“, – tvirtino A.Mazuronis.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos vadovės Ritos Tamašunienės teigimu, fiskalinės drausmės „griežtinti jau nėra kur“.
„Jeigu yra ekonomikos augimas, tada turi jausti visi gyventojai. Reiškia kažką mes balansuojame blogai, kad to augimo nepajaučia visi socialiniai lygiai ir sluoksniai. Reikia viską iš esmės peržiūrėti“, – dėstė R.Tamašunienė.
Paskutiniame tyrėjų posėdyje, kuriam dar vadovaus į Europarlamentą išrinktas S.Jakeliūnas, birželio 26-ąją tikimasi patvirtinti visas krizės tyrimo išvadas.
