Pusantrų metų dirbanti Kroatijos vyriausybė – gilioje krizėje, ir mažėja šansų, kad iš jos išlips. Reformų vyriausybę griauna didžiausia šalies bendrovė, tiksliau, jos problemos ir sąsajos su pačia vyriausybe.
Finansų ministras Zdravko Maričius anksčiau buvo „Agrokor“ direktorius. Tos pačios bendrovės, kuri šiandien yra ties žlugimo riba. Kroatijos žiniasklaida išsiaiškino, kad nuo to laiko, kai Z.Maričius diriguoja valstybės finansams, didžiausioje įmonėje nė karto nebuvo apsilankę mokesčių inspektoriai ar kiti tikrintojai. Žinoma, tai tik detalė visame paveiksle, tačiau ji pateikiama, kai reikia atsakyti į klausimą – kas atsitiko su mažmeninės prekybos gigantu, kad vyriausybė buvo spaudžiama ją gelbėti.
Krizė Kroatijos vyriausybėje prasidėjo šią savaitę, kai premjeras atleido tris ministrus, kurie nepalaikė „Agrokor“ gelbėjimo plano. Šį, žinoma, parengė finansų ministras Z.Maričius, puikiai žinantis, kaip iš tiesų laikosi didžiausia bendrovė šalyje. Kuo ji tokia svarbi šaliai?
Pirmiausia tai, kad joje dirba 60 tūkstančių šalies gyventojų. Vos už Lietuvą didesnėje valstybėje tai – megakompanija pagal darbuotojų skaičių, be to, ji sudaro 16 proc. BVP. Palyginkime, didžiausiame Lietuvos prekybos tinkle „Maxima“ dirba 16 tūkstančių žmonių.
Be to, „Agrokor“ bankrotas nuvilnytų po kaimynines Balkanų šalis. Todėl Kroatijos vyriausybė ėmėsi gelbėjimo plano, kuris patiko ne visiems ministrams. Jam pritarti atsisakę ministrai priklauso valdančiajai MOST („Tiltas“) partijai. Todėl trijų ministrų atleidimas sudavė skaudų smūgį kroatų vyriausybei.
Tarp atleistųjų – vidaus reikalų ministras Vlaho Operičius, penktadienį ryte teigęs, kad ministrų likimą turi lemti balsavimas parlamente, o ne premjero sprendimas. Premjero rūstybę už nepaklusnumą taip pat užsitarnavo teisingumo ministras Ante Šprlje ir energetikos bei resursų ministras Slavekas Dobrovičius.
Vyriausybinė krizė įsismarkavo, kai ministrai atsisakė paklusti premjerui ir toliau lieka poste, nes tam reikia parlamento pritarimo. Tačiau premjeras A.Plenkovič ketvirtadienį teigė turintis visus įgaliojimus formuoti naują vyriausybę. Kita alternatyva – priešlaikiniai rinkimai. Tačiau kova tęsiasi, o opozicija reikalauja visos vyriausybės atsistatydinimo.
