Tokie tarptautiniai bankai kaip „UniCredit SpA“, kredito kortelės „Visa“ ir „Mastercard“, pasauliniai prekės ženklai „McDonald's“ ir kiti išnyko iš Krymo vos tik Rusijai čia įkėlus koją. Jų vietą pakeitė grynų pinigų visuomenė, kamuojama didelės infliacijos, deficito ir augančio nerimo dėl konflikto. Netgi Rusijos kompanijos laikosi atokiai.
Prieš atskrisdamas, O.Saveljevas prisikrauna pilną lagaminą rublių, kad galėtų sumokėti už viešbutį. Visi, net ir ministrai, privalo mokėti grynaisiais. 49 metų ministras, kai ir daugelis vietinių, kaltina Ukrainą ir jos sąjungininkus JAV ir Europoje dėl Krymo ekonomikos nuosmukio.
Krymas staigiai nuskurdo taip smarkiai, kaip nenuskurdo joks kitas regionas Rusijoje. Tačiau aneksuotas pusiasalis leidžia akies krašteliu pažvelgti į ateitį, kaip atrodytų visa Rusija, jeigu JAV ir Europos Sąjunga įvestų platesnes sankcijas Rusijai, pastarajai nesugebant laikytis Minsko susitarimo.
Ekonomikos Babelio bokštas
Lygiai prieš metus 2 mln. Krymo gyventojų dar gyveno Ukrainoje. Tačiau kovą po nelegalaus referendumo jie staiga atsidūrė Rusijoje. Jų padėtis staiga tapo tokia nepavydėtina, kad Krymas jau pavadinimas ekonomikos Babelio bokštu.
Krymas galbūt save priskiria Rusijai, tačiau dauguma kelio ženklų vis dar ukrainietiški. Skambinant vis dar naudojamas Ukrainos kodas – 380. tiesa, laikrodžiai pasikeitė. Kovą Kryme pasikeitė laiko juosta ir gyventojai dabar gyvena pagal Maskvos laiką.
Tą patį tik aukštyn kojom Krymas išgyveno 1991 metais, kai Ukraina paliko griuvusią Sovietų Sąjungą, pasiimdama su savimi ir pusiasalį.
Daug tarptautinių įmonių pasitraukė iš Krymo, tačiau vos kelios Rusijos įmonės atėjo. Dauguma jų nori išvengti sankcijų, kurios gali grėsti už darbą Kryme, kurį JAV ir Europos Sąjunga laiko okupuota teritorija, aiškino politikos mokslų profesorius iš Maskvos Nikolajus Petrovas.
Tuščios lentynos
Daugumai žmonių pats didžiausias galvos skausmas yra sparčiai kylanti maisto produktų kaina. Dauguma jų anksčiau būdavo atvežama iš žemyninės Ukrainos dalies, tačiau dabar Kijevo atsisakymas pripažinti naujas sienas reiškia, kad kompanijos negali legaliai eksportuoti maisto į Krymą.
Blokada kirto visiems pardavimams, išskyrus šviežių vaisių ir daržovių. Viskas, ką įmonės sugeba nuveikti, yra paremtos grynaisiais pinigais. Dauguma produktų atkeliauja keltais iš Rusijos, tačiau kartais blogas oras gali keliomis dienomis pavėlinti krovinio atvykimą.
Simferopolio priemiesčiuose Prancūzijos „Groupe Auchan“ priklausančiame prekybos centre pastarąją dieną šviežios mėsos skyriuje buvo tik trys jautienos gabalėliai. Vištienos ir kiaulienos nebuvo apskritai. Ukrainietiškame prekybos centre „Furshet“ daugelis prekių yra rusiškos. Tačiau nė vienas prekybos centras neatėjo į Krymą, jį aneksavus Rusijai. Neatėjo ir Rusijos bankai, netgi tokie kaip valstybinis „Sberbank“ ar „VTB Group“.
Kainos pašoko
Po Krymo aneksijos Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pusiasalyje dvigubai padidino išmokas 560 tūkst. pensininkų ir 200 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų. Tačiau, maisto kainoms kopiant į dangų, papildomų pajamų nesijaučia. Nuo kovo iki gruodžio infliacija siekė 38 proc., o maisto kainos augo 50 proc.
Ukrainiečiai, anksčiau sudarę apie 70 proc. visų Krymo turistų, dabar išnyko iš pusiasalio.
Dėl to 681 mlrd. rublių, kuriuos Rusija nusprendė panaudoti Krymo infrastruktūrai ir kitiems reikalams iki 2020 metų, gali būti labai maža suma, aiškina O.Saveljevas.
Iš kur Rusija trauks tuos pinigus, nėra aišku. Maskva dabar pati priversta mažinti išlaidas, Rusijai klimpstant į recesiją.
Patriotinis turizmas
Rusijos investuotojas Aleksanderis Lebedevas, turintis Kryme viešbutį, pasakojo, kad tarptautinės sankcijos labai skaudžiai atsiliepia Krymui. Pasak jo, pasekmės Krymui yra skaudesnės nei Rusijai.
„GFK Ukraine“ praėjusį mėnesį atlikta apklausa parodė, kad, nepaisant skurdo, 82 proc. Krymo gyventojų vis dar betarpiškai pritaria Krymo „prisijungimui“ prie Rusijos.
Bene skaudžiausiai aneksija kirto turizmo sektoriui – nuo jo priklauso kas trečia vietos šeima. Turistų skaičius Kryme pernai smuko trečdaliu iki 4 milijonų.
80 proc. visų turistų pernai buvo rusai, kai 2013 metais jie sudarė vos 25 proc. Ukrainiečiai, anksčiau sudarę apie 70 proc. visų Krymo turistų, dabar išnyko iš pusiasalio.
Smukimas būtų buvęs dar stipresnis, jeigu Rusija nebūtų ėmusis intensyvios rinkodaros kompanijos ir siūliusi subsidijų programos, skirtos valdžios pareigūnams ir valstybinių įmonių darbuotojams su šeimomis vykti į Krymą.
„Mes bijome“
Verslo situacija gali pablogėti prieš pagerėdama, Ukrainai sustabdžius autobusų ir traukinių eismą į pusiasalį. Dėl to Rusijos turistams į Krymą liko du keliai – lėktuvas, asmeniui kainuojantis 1,4 tūkst. JAV dolerių, arba nepatikima keltų sistema.
Ūkininkai buvo priversti nustoti sodinti daug drėgmės reikalaujančius ryžius ir soją ir imtis tokių kultūrų kaip saulėgrąžos, kurios smarkiau paveikia dirvą.
Ukraina taip pat spaudžia žemės ūkį, kuriame dirba dešimtadalis populiacijos. Dėl to Krymas balandį liko su tokiu mažu kiekiu vandens, kad jo pakako vos 12 proc. dirbamos žemės sudrėkinti.
Dėl to ūkininkai buvo priversti nustoti sodinti daug drėgmės reikalaujančius ryžius ir soją ir imtis tokių kultūrų kaip saulėgrąžos, kurios smarkiau paveikia dirvą.
„Mes bijoje. Viskam sukurti reikėjo daug metų. O man reikia išmaitinti savo šeimą“, – sakė ūkininkas Sergejus Turas.
