Praėjusią savaitę taryba kreipėsi į tiekėjus siekdama išsiaiškinti, ar Rusijai ir Baltarusijai įvestos sankcijos dėl karo Ukrainoje turi įtakos produkcijos tiekimui. Dalis jų teigė nutraukę prekybos ryšius su Rusija bei Baltarusija ir nebeperka jų produkcijos ar žaliavų, dėl to negali laiku įvykdyti užsakymų Lietuvos prekybos tinklams.
Taryba išsiuntė raštą tinklus „Iki“, „Lidl“, „Maxima“, „Norfa“ ir „Rimi“ valdančioms įmonėms ir atkreipė jų dėmesį, kad tai neturėtų tapti pagrindu nesąžiningai naudotis savo galia tiekėjų atžvilgiu.
„Šalys turėtų dėti abipuses geranoriškas pastangas, kad būtų išvengta maisto prekių ir gėrimų tiekėjams taikomų finansinių sankcijų už sutarties sąlygų, susijusių su rusiškos ir baltarusiškos kilmės prekių ir gėrimų tiekimu, pažeidimus, pavyzdžiui, už nepristatomas prekes ir gėrimus ar už pavėluotus pristatymus dėl poreikio keisti žaliavų tiekėjus į kitus, nesusijusius su minėtomis valstybėmis“, – rašoma dokumente.
„Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė BNS sakė, kad į visas tiekėjų problemas, kilusias dėl Ukrainos karo, žiūrima geranoriškai. „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis kalbėjo, kad esant force majeure situacijai, sankcijos tiekėjams netaikomos.
„Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė taip pat sakė, kad esant tiekimo sutrikimams atsižvelgiama į tiekėjų paaiškinimus.
„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė sakė, kad dar pernai liepą įmonė atsisakė baudų tiekėjams už vėlavimą pristatyti prekes – sutartyse nebeliko tai nurodančių teisinių nuostatų, o situacijos sprendžiamos su tiekėjais ieškant bendrų sprendimų.
Konkurencijos taryba Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pasiūlė papildyti Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą ir numatyti, kad prekybos įmonėms būtų draudžiama iš tiekėjų reikalauti pristatyti prekes, jeigu tiek dėl jų kiekio, tiek dėl pristatymo termino nebuvo susitarta raštu, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis.
