Teismas spręs, ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.
Teismuose bylinėjęsis žmogus teigė, kad valstybei perėmus vienintelį jo turėtą būstą, kuriame jis kartu su šeima ilgai gyveno, jam nebuvo priskaičiuota ir atlyginta neturtinė žala. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai šios žalos jam nepriteisė motyvuodami tuo, kad nenustatyta institucijų neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu, o Aukščiausiasis Teismas kasacinio skundo nepriėmė.
Pasak skundą KT pateikusio asmens, reikalavimas atlyginti neturtinę žalą teismų atmestas būtent dėl to, kad Žemės įstatyme nenustatyta valstybės prievolė atlyginti šią žalą, kai kartu su sklypu paimamas ir žmogaus būstas.
KT pranešė, jog žmogus prašo konstatuoti, kad Žemės įstatymas turi numatyti teisę į neturtinę žalą už paimtą būstą.
„Taip, pasak pareiškėjo, paimamos žemės savininkai (naudotojai) įgytų teisinę galimybę įrodyti dėl savo gyvenamojo būsto paėmimo patirtą neturtinę žalą, kurią įrodžius kompetentingos institucijos įgytų prievolę šią žalą atlyginti ir taip tinkamai įgyvendinti teisę į teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę“, – rašoma KT pranešime.