Latvijos rinka nuo seno viliojo lietuvius. Dar tarpukariu tūkstančiai lietuvių čia ieškojo darbo, nes jau tada Latvija savo išvystyta pramone bei žemes ūkiu gerokai lenkė Lietuvą. Tarpukariu Latvijoje dirbo apie 100 tūkst. lietuvių, daugiausia – gamyklose bei pas ūkininkus.
„Lietuvai ir Latvijai atkūrus nepriklausomybę, lietuviai vėl ėmė plūsti pas kaimynus. Šiuo metu Latvijoje veikia beveik 2,5 tūkst. lietuviško kapitalo įmonių, teikiančių statybos, prekybos bei kitas paslaugas. Nekilnojamojo turto bendrovė „Hanner“ šalyje vykdo ne vieną didelį statybos projektą, vis giliau šaknis Latvijoje įleidžia prekybos tinklai „Maxima“ bei „Iki“, – LRT.lt pasakojo LRT RADIJO korespondentas Latvijoje Arūnas Vaikutis.
Kasmet į Latvijos rinką ateina beveik 200 naujų lietuviško kapitalo įmonių. Jų atstovai teigia kaimyninėje šalyje dar vis randantys laisvų nišų. Kaip teigė A.Vaikutis, praėjusią savaitę savo veiklą Latvijoje pradėjo dar viena įmonė iš Kauno – „Obuolių namai“. Įmonė teikia obuolių sulčių spaudimo paslaugas pagal naujausias technologijas, turi klientų visoje Lietuvoje.
Pasak įmonės vadovės Daivos Vaitiekūnienės, jau senokai žvalgomasi į kaimyninės Latvijos obuolių sulčių rinką – čia dar esama nemažai laisvų nišų, tad įmonė tikisi nesunkiai įsitvirtinti kaimyninėje šalyje. Pirmieji bandymai suvilioti latvių klientus vyks Rygoje, prie vieno iš prekybos centrų, kur visą savaitgalį buvo montuojama įmonės technika. Jei netrūks klientų, Rygoje obuolių sulčių spaudėjai žada dirbti iki spalio pabaigos.
LRT RADIJO korespondentas Latvijoje A.Vaikutis pasidomėjo, ar latvių verslininkai domisi Lietuvos rinka. „Jau anksčiau to esu klausęs tuometės Latvijos ekonomikos instituto direktorės Raitos Karnytės. Ekonomistės teigimu, nuo pat pirmųjų nepriklausomybės metų latviai ignoravo Lietuvos rinką teigdami, kad ji yra per maža ir čia neįmanoma dirbti pelningai. R.Karnytės nuomone, tokia nuostata yra klaidinga, nes lietuviai puikiai įrodė, kad ir mažoje rinkoje gali uždirbti didelius pinigus“, – LRT.lt kalbėjo A.Vaikutis.
Lietuvių verslininkai aktyvesni
SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos teigimu, tai gali būti susiję su apskritai didesniu mūsų verslininkų aktyvumu ir naujų rinkų paieška.
„Jei kalbėtume apie prekybos sektorių, puikiai žinome, kokią plėtrą Baltijos šalyse vykdė „Maxima“. Bet nieko atvirkštinio negirdėjome, kad kažkas iš Latvijos vykdytų plėtrą šiame sektoriuje Lietuvoje. Tai šia prasme negalėčiau teigti, kad lietuviai investuotojai bėga iš savo šalies, nes mokestinis ar investicinis režimas Latvijoje daug patrauklesnis, nors nuo kitų metų įsigalioja tam tikri mokesčių politikos pakeitimai Latvijoje, kurie daro investicijų procesą patrauklesniu.
Bet aš manau, kad tai daugiau nulemia ne Latvijos ekonominės politikos pokyčiai, kiek susidomėjimas šita rinka. Baltijos šalys šiuo metu auga tempu, kuris lenkia Europos Sąjungos vidurkį, o mūsų verslininkai traktuoja mūsų kaimynę šalį kaip gana įdomią ir patrauklią“, – LRT.lt komentavo G.Nausėda.
Kodėl latviams nepavyksta to padaryti arba kodėl jie laiko mūsų rinką per maža, nors Latvijos rinka dar mažesnė nei mūsų, pasak ekonomisto, reikia klausti pačių latvių. „Gal jie tiesiog turi kitų alternatyvų, jiems įdomiau skverbtis į kitas rinkas, o gal šiuo metu tiesiog mano, kad Latvijos rinkoje yra pakankamai ką veikti, ir ambicingesnių plėtros planų nepuoselėja“, – pridūrė G.Nausėda.
