INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės Mažmeninių paslaugų vadovės Dr. Dalios Kolmatsui, šis ap-sisprendimo laikas – geras momentas sudėlioti ilgalaikę apsirūpinimo senatvei strategiją.
Juk jeigu jau kalbame apie II pensijų pakopą, tai, suprantama, yra dar ir I pensijų pakopa, ir III pensijų pakopa, prie kurios, beje, priskiriamas ir investicinis gyvybės draudimas. Kuo šios pakopos skiriasi ir kaip jos prisideda prie būsimos pensijos?
Pasirinkimo laikas
„Į II pakopos pensijų kaupimą įprastai įtraukiami jauni žmonės, nes viena iš sąlygų, kad žmogus jau turi darbą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausį. Dažnam tai – pirmas darbas. Tiesa, ta, kad sukaupti oriai senatvei iš tiesų reikia laiko – nuoseklaus, atsakingo taupymo ir investavimo 30 – 40 metų, tad įtraukimas į pensijų kaupimą gera paskata apie tai pradėti galvoti“, – sako dr. D.Kolmatsui, INVL šeimos finansų ekspertė.
Įsivaizduokite, kad vieną dieną, kai jau perkopiate pensinio amžiaus ribą, Jūsų pajamos staiga sumažėja perpus, o galbūt netgi jų lieka tik trečdalis. Tokią perspektyvą užtikrina „Sodra“. Šiuo metu „Sodros“ pensijos pakeitimo norma – santykis tarp prieš pensiją buvusių pajamų ir pensijos vidutiniškai sudaro virš 40 proc. Jis didesnis – virš 50 proc. tiems, kurie visą gyvenimą uždirbo mažiau ir mažesnis – apie 30 proc. tiems, kurių pajamos gyvenime buvo dides-nės.
„Norint orios senatvės, rekomenduojama turėti bent 70–80 proc. buvusių pajamų, tačiau nekaupiant papildomai, to tikėtis sunku, nes „Sodra“ užtikrins tik dalį, galbūt iki pusės šių pajamų. Kad būtų galima to išvengti, šalyje taikoma trijų pakopų pensijų programa, kurios tikslas – padėti sukaupti lėšų ateičiai“, – sako INVL šeimos finansų ekspertė.
I pensijų pakopa – „Sodros“ pensija
I pensijų pakopa yra privaloma visiems ir ja naudojasi visi kurie dirba, gauna pajamų ir moka mokesčius – socialinio draudimo įmokas nuo atlyginimo. Atlyginimas „ant popieriaus“ ir „į rankas“ dėl to ir skiriasi, kad dalį pajamų darb-davys iškart perveda „Sodrai“, kur dirbantysis įgyja teises į pensiją.
Skirtingai nei II ar III pakopos pensijų fonduose, „Sodroje“ žmogus jokių pinigų nekaupia, neturi savo sąskaitos su lėšomis. Pinigai nėra investuojami, nėra investicinės grąžos, turtas nėra paveldimas. Žmogus, mokėdamas įmokas nuo savo darbo užmokesčio įgyja teises gauti pensiją. Šios teisės apskaitomos darbo stažo metais ir pensijų aps-kaitos vienetais, kurie priklauso nuo žmogaus atlyginimo. Didesnis atlyginimas – didesnė pensija, kuriai nustatytos lubos.
Didesnę ar mažesnę „Sodros“ pensiją gauna visi, sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir per gyvenimą dirbę Lietu-voje bent 15 metų.
II pensijų pakopa
II pensijų pakopa yra per vidurį tarp I-osios ir III-osios pensijų pakopos. Ji iš dalies savanoriška – nors gyventojai įtraukiami į pensijų kaupimą, jie per pusę metų gali atsisakyti dalyvauti II pensijų pakopoje. II pakopos pensija taip pat iš dalies priklauso nuo žmogaus atlyginimo – kuo daugiau žmogus uždirba tuo didesnes įmokas, kurios sudaro 3 proc. nuo atlyginimo, moka ir tuo didesnes, tikėtina, II pakopos pensijų išmokas gaus. Tačiau nėra išmokų lubų ir papildomai įmokų II pakopos žmogaus pensijai sumoka valstybė – 2023 metais tai sudaro 23,85 euro per mėnesį arba 286 eurai per metus. Kadangi šios įmokos skaičiuojamos nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, jos kasmet skiriasi ir įprastai kiekvienais metais šiek tiek padidėja.
Svarbus skirtumas palyginti su I pensijų pakopa – II pakopos pensijų fondo sąskaitoje kaupiamos realios lėšos. Jos yra investuojamos ir gali generuoti investicinę grąžą. Taip pat tai yra žmogaus turtas, kuris yra paveldimas. Žmogus gali matyti realią asmeniškai sukauptą sumą. Taip pat žmogus gali investicijas valdyti – rinktis pensijų kaupimo bendrovę ir fondą, pagal jam priimtiną rizikos ir grąžos santykį. Bet, kaip ir „Sodros“ sistemoje, jeigu tampama šios pakopos dalyviu, pasitraukti negalima, o sulaukus senatvės išmokos mokamos panašiu principu, kaip pensija – kiekvieną mėnesį. II pakopos pensijų sistemoje kiekvieną mėnesį įmokas moka maždaug pusė šalies dirbančiųjų.
„II-oje pensijų pakopoje žmogus realiai kaupia savo turtą, gauna paskatą iš valstybės ir netgi gali pats pasirinkti pensijų fondo valdytojus valdyti investavimo riziką, nors rekomenduojama kaupti ir investuoti pagal amžių paskir-tame gyvenimo ciklo fonde.
Didžiausias privalumas – nieko daryti nereikia. Jeigu neuždirbate, įmokų nemokate, jeigu atlyginimas auga ir įmo-kos auga. Gyvenimo ciklo fondai subalansuoja investavimo riziką pagal amžių, o pinigai ne tik dedami į stalčių, bet ir gali uždirbti investicinę grąžą. Investavimu rūpinasi profesionalai.
Čia veikia sudėtinių palūkanų efektas. Investuojant ilgą laiką palūkanos uždirbamos ne tik nuo į fondą įneštų lėšų, bet ir nuo jau uždirbtų palūkanų. Nors dažnai manoma kitaip, II pakopos pensijų fonde sukauptos lėšos nepriklauso nei valstybei, nei fondui. Tai yra žmogaus turtas ir jis yra paveldimas. Kai žmogus sulaukia senatvės jis už sukauptą turtą gali nusipirkti paslaugą – anuitetą ir rinktis iš trijų jo rūšių, o kai kurios jų taip pat turi paveldėjimą“, - paaiškina dr. D.Kolmatsui.
III pensijų pakopa
III pensijų pakopa neturi panašumų į „Sodros“ pensiją. Ji veikia panašiai, kaip II pensijų pakopa, tik yra visiškai savarankiška.
Žmogus pats priima sprendimą kaupti, pats pasirenka pensijų fondą, sprendžia, kada ir kokio dydžio sumas mokėti, ir gali bet kada pinigus atsiimti. Valstybė dalyvauti III pensijų pakopoje taip pat skatina. Tik ne papildomomis įmo-komis, o leisdama susigrąžinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį nuo sumokėtų įmokų. Susigrąžinama suma maksimaliai gali siekti iki 300 eurų nuo 1500 eurų sumokėtų įmokų per metus.
„Savarankiškumas yra ir privalumas, ir trūkumas. Atėjus sunkesniam metui galima lengvai nutraukti įmokų mokė-jimą, bet paskui ne visi pensijų kaupimo dalyviai prisimena įmokas atnaujinti. Kadangi įmokos nesusietos su paja-momis, žmogus, tarkim, visą gyvenimą moka 100 eurų kiekvieną mėnesį, nors jo pajamos, pavyzdžiui, auga dvi-gubai.
GPM lengvata taip pat turi apribojimų. Žmonės, norėdami išnaudoti GPM lengvatą, sustoja ties 1500 eurų metine įmokų suma, nors galėtų investuoti daugiau. Be to, lengvata taikoma tik kaupiant beveik iki pensijos. Jeigu lėšos atsiimamos kaupus trumpiau nei 5 metus ir likus daugiau nei 5 metams iki pensijos, visą gautą GPM permoką reikia sumokėti valstybei.
Bet kuriuo atveju ir III pakopoje rekomenduojama įmokas mokėti periodiškai ilgą laiką. Periodinės įmokos padeda valdyti investavimo riziką – taip daro ir profesionalai. Ilgas investavimo laikotarpis sukuria sudėtinių palūkanų efektą. Galiausiai ir tikslas – sukaupti ne butui, ar automobiliui, o pensijai“,– teigia INVL šeimos finansų ekspertė.
Investicinis gyvybės draudimas
Investicinis gyvybės draudimas taip pat yra valstybės skatinamas ilgalaikio taupymo produktas, priskiriamas III pakopai. Lėšos taip pat investuojamos, taikoma GPM lengvata. Esminis skirtumas palyginti su „Sodros“ pensija ir pensijų fondais, kad investiciniu gyvybės draudimu žmogus apsidraudžia ne tik nuo pajamų sumažėjimo senatvėje bet ir nuo pajamų sumažėjimo ar netekimo bet kuriame gyvenimo etape, pavyzdžiui, patyrus traumą, ištikus kritinei ligai ar sunkiausiu atveju, netekus šeimos maitintojo.
Tai lemia, kad ne visos gyvybės draudimo įmokos yra investuojamos – dalis skiriama draudimui rizikai valdyti prik-lausomai nuo apdraudžiamų rizikų pasirinkimo. Tad gali atrodyti, kad ši paslauga yra brangesnė, kita vertus – tokiu atveju apsaugoma ir artimesnė žmogaus ateitis.
„Tai – tarsi papildomas saugiklis kaupiant ateičiai, nes, jeigu nutiktų nelaimė ir, būdami darbingo amžiaus, negalė-tumėte uždirbti pajamų, draudimas taptų „finansine pagalve“, iš kurios būtų galima sumokėti už gydymą ir
reabilitaciją. Taip pat nereikėtų pamiršti ir savo šeimos. Šeimai netekus maitintojo gali būti sunku toliau laikytis prisiimtų finansinių įsipareigojimų ar užsitikrinti pakankamas pajamas. Tad gyvybės draudimas yra ir šeimos reika-las“, – apie gyvybės draudimo išskirtinumą pasakoja INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės Mažme-ninių paslaugų vadovė dr. D.Kolmatsui.
Pakopa po pakopos
Kokį pensijų kaupimą pasirinkti – antrąją pakopą, trečiąją pakopą ar investicinį gyvybės draudimą? Dr. D.Kolmatsui nuomone, gyventojas turėtų matyti visą bendrą paveikslą ir suprasti, kokią funkciją kuris produktas atlieka. Be to, rekomenduojama nuo pat jaunumės ateičiai kaupti ir investuoti apie 10 proc. savo pajamų.
II pakopos įmokos sudaro 3 proc. pajamų ir dar vidutiniškai 1,5 proc. prideda valstybė. Tokiu atveju be „Sodros“, pensijos, kuri ateityje gali sudaryti 30 – 40 buvusių pajamų, kaupimas II pakopos pensijų fonde pridėtų dar apie 20 - 30 proc. pajamų. Kad senatvėje galėtume užsitikrinti apie 70 - 80 proc. buvusių pajamų, dar reikėtų papildomai investuoti, pavyzdžiui į III pakopą ar investicinį gyvybės draudimą.
„Trijų pakopų pensijų sistema veikia ne veltui. Kiekviena pakopa viena kitą papildo ir, tikriausiai, verta užlipti ant aukščiausios pakopos. Lietuva čia nėra kažkuo unikali – panaši pakopinė pensijų sistema egzistuoja daugelyje Vakarų šalių, į kurių pensijas norime lygiuotis.
Kiekviena pakopa turi savitą riziką ir investicinę grąžą. Tai skirtingi produktai. O kiekvienas patyręs investuotojas Jums pasakys – jeigu norite neprarasti pinigų, išskaidykite savo investicijas – investuokite į skirtingus produktus bei turtą ir skirtingu laiku – periodiškai bei ilgam. Taip užsitikrinsite optimalų rizikos ir grąžos santykį“, – sako INVL šeimos finansų ekspertė.
