Pokalbio dalyviams – SEB banko prezidento patarėjui Gitanui Nausėdai, edukologei Austėjai Landsbergienei ir Vilniaus licėjaus direktoriui Sauliui Jurkevičiui – bandant projektuoti, kuo ateities šeima ir mokykla skirsis nuo dabartinių, diskusija nukrypo į šiandienos švietimo ir auklėjimo sistemos ydas, atsakomybės už vaikų ugdymą pasidalijimo tarp tėvų ir mokyklos problemą.
Tačiau esu šventai įsitikinęs, kad joks darželis, jokia mokykla, kad ir kokie geri jie bebūtų, negali pakeisti tėvų auklėjimo, – sakė G.Nausėda.
Saulius Jurkevičius: Realybėje šiuo metu Lietuvos mokykla apskritai neatlieka to, ką ji turėtų atlikti – tam tikrą valstybės deleguotą funkciją. Dabar sukurta tokia teisinė aplinka, kad priimti sprendimą dėl vaiko elgesio, mokymosi problemų yra gana sudėtinga, todėl mokykla renkasi poziciją nesikišti, tiesiog stovėti nuošalyje.
Gitanas Nausėda: Mokykla yra taip reglamentuota ir visko bijanti, nenorinti prisiimti atsakomybės daugiau negu jai reikia, kad nebegali pati išspręsti šių klausimų. Tačiau esu šventai įsitikinęs, kad joks darželis, jokia mokykla, kad ir kokie geri jie bebūtų, negali pakeisti tėvų auklėjimo. Didžioji dalis vaiko vertybinių įsitikinimų, kurie svarbūs jo kaip asmenybės formavimuisi, gimsta popamokiniu laikotarpiu.
Austėja Landsbergienė: Tačiau nuo ugdymo atsitraukusios yra ne tik mokyklos, bet ir tėvai. Man labai dažnai sako – jūs esate ugdymo įstaiga, jūs tai ir darykite: auklėkite, lavinkite, ugdykite. Tėvai ir pedagogai žiūri vieni į kitus, o vaikas stovi vienišas. Jiems reiktų pritūpti ir pažiūrėti į jį, ko jam reikia, ir kokiu mes norime, kad jis būtų po trisdešimties metų.
Gitanas Nausėda: Man labai nesinorėtų, kad po 30-ies metų iš mokyklų, iš aukštųjų mokyklų išeitų visiški kosmopolitai, nebeturintys tautinių sentimentų. Tai būtų tik biologai, chemikai, matematikai, bet ne lietuviai. Šito man mažiausiai norėtųsi.
Manau, kad ir po trisdešimties metų situacija bus beveik ta pati, tik kita karta aiškinsis, kodėl mes vėl susiduriame su problemomis, – kalbėjo S.Jurkevičius.
Austėja Landsbergienė: Puikiai žinoma, kad nuo švietimo reformos pradžios iki pirmųjų rezultatų gali praeiti 15 ar 20 metų. Mes per juos negalime blaškytis, turime būti vieningi, laikytis. Kas mus nuvestų į priekį? Tik bendra vizija.
Saulius Jurkevičius: Manau, kad ir po trisdešimties metų situacija bus beveik ta pati, tik kita karta aiškinsis, kodėl mes vėl susiduriame su problemomis. Žmonija yra visąlaik pasmerkta aiškintis konkrečią situaciją ir siekti geresnio rezultato. Tai išliks kaip konstanta.
Visą laidos įrašą galite rasti čia.