Rusijos elektroninės prekybos milžinas „Lamoda“ su 6 tūkst. darbuotojų prieš 5 metus atidarė labai svarbų IT padalinį Lietuvoje – ribotos atsakomybės bendrovę „Kupishuz“ su 25 darbuotojais. „Esame IT padalinys, kuris atsakingas už kritinius projektus. Taigi bet koks sujudėjimas mūsų padalinyje judina visą bendrovę“, – 15min sakė įmonės vadovas.
Jaučiausi keistai, man pasirodė, kad iš mūsų kai kurie bankai tyčiojasi, – pasakojo „Kupishuz“ vadovas.
Pastaruoju metu, kaip jis sako, ėjo kryžiaus kelius, bandydamas atsidaryti sąskaitą. Duris prieš nosį jam užtrenkė „Danske“, sąskaitos neatidarė nė vienas skandinaviškas bankas. „Sąskaitos atidarymas virto pusantro mėnesio trukusiu karu, bandant įrodyti, kad mes vykdom legalią veiklą“, – rankom gūžčiojo V.Damoševičius.
Problemos, anot jo, prasidėdavo vos tik banke prisipažindavo, kad vieną kartą per mėnesį į sąskaitą bus atliekamas pavedimas iš Rusijos.
Išvijo „Danske“
„Kupishuz“ direktoriaus vargai prasidėjo sužinojus, kad „Danske“ bankas vienašališkai uždaro jų sąskaitą.
„Gavom pranešimą gruodžio mėnesį, kad „Danske“ bankas mus meta lauk“, – V.Damoševičius aiškino, kad motyvai, kodėl uždaroma sąskaita, pranešime nebuvo išdėstyti. Jam paskambinus į banką konsultantė neva davė suprasti, kad „Kupishuz“ jiems yra per mažas kąsnis.
Įmonė pavedimų atlieka tikrai nedaug – kartą per mėnesį sulaukia perlaidos iš motininės kompanijos Rusijoje, sumoka mokesčius ir perveda atlyginimus.
„30–40 pavedimų per mėnesį ir viskas“, – pasakojo įmonės vadovas.
„Danske Bank“ atstovė spaudai Vaida Bičkutė 15min paaiškino, kad bankas uždarė sąskaitą pradėdamas palaipsnį išėjimą iš vietos verslo.
„Neseniai „Danske Bank“ grupė paskelbė apie atnaujintą verslo strategiją Baltijos šalims, kurioje numatyta palaipsniui išeiti iš vietinio verslo ir privačios bankininkystės segmentų ir koncentruotis išskirtinai į tarptautinių grupės klientų ir globalių korporacijų aptarnavimą. Kai kurie klientai jau buvo informuoti apie sąskaitų uždarymą“, – paaiškino V.Bičkutė.
Vyras negalvojo, kad naują sąskaitą atsidaryti bus sudėtinga, todėl iškart į kitą banką ir nelėkė. Tačiau procesas užtruko gerokai ilgiau, nei jis tikėjosi.
Raukėsi išgirdę žodį „Rusija“
Kai konsultantė pamatė pinigų kilmės šalį, sakė, kad turėsime problemų, – prisiminė įmonės direktorius.
Pirmame banke, kur vyras bandė atidaryti įmonei sąskaitą, jis net nedetalizavo, kad kas mėnesį bus atliekama perlaida iš Rusijos.
„Kai konsultantė pamatė pinigų kilmės šalį, sakė, kad turėsime problemų“, – V.Damoševičius pasakojo, kad kituose bankuose iškart pasakydavo, kas tai per įmonė ir kokie pavedimai bus atliekami. Tačiau lengviau dėl to nebuvo.
„Iš pradžių visi džiaugsmingai sutikdavo, kol nepasakydavom, kad pinigų kilmės šalis yra Rusija. Tada mus užmėtydavo skirtingomis anketomis, ir klausimai būdavo tokie, kad jau fiziškai tų klausimų nesugebėdavom atsakyti. Pavyzdžiui, reikėdavo motininės bendrovės banko išrašo už metus su antspaudais, parašais, banko patvirtinimu. O pas mus atliekama tūkstančiai pavedimų per dieną. Arba, pavyzdžiui, prašė didžiausių partnerių įmonių registracijos pažymėjimų. O didžiausi partneriai yra „Adidas“, „Nike“, „Lacoste“ – sunkiai galim suprasti, kaip galėtume jų prašyti pažymų, nes lietuviški bankai mums neatidaro sąskaitos“, – pasakojo V.Damoševičius.
Kai kuriuose bankuose konsultantai neva tikino, kad anketų pildyti net neverta, nes atsakymas vis tiek bus neigiamas.
„Sąskaitos atidarymas virto pusantro mėnesiu trukusiu karu, bandant įrodyti, kad mes dirbame legaliai, įrodinėti, kad mes nepumpuojam kažkokių pinigų į Lietuvą. Jaučiausi keistai, man pasirodė, kad iš mūsų kai kurie bankai tyčiojasi“, – pasakojo „Kupishuz“ vadovas.
Sąskaitos atsidarymas virto pusantro mėnesiu trukusiu karu, bandant įrodyti, kad mes vykdome legalią veiklą, – pasakojo V.Damoševičius.
Galiausiai po pusantro mėnesio bandymų, likus vos trims dienoms iki „Danske“ sąskaitos uždarymo, V.Damoševičiui pavyko atsidaryti sąskaitą Šiaulių banke, vėliau teigiamą atsakymą davė ir Medicinos bankas.
„Nesitikėjau, kad bus toks kryžiaus kelias“, – sakė bendrovės vadovas.
Nenoromis jis jau buvo pagalvojęs, ką darys, jeigu visi komerciniai bankai užtrenks prieš nosį duris.
„Blogiausiu atveju būtume ėję per elektroninių pinigų bendroves, pavyzdžiui, „Paysera“ ar „Mistertango“. Mums svarbu, kad pinigai būtų sumokėti laiku, tad tikriausiai būtume kaip nors tą išsprendę. Mums sąskaitos atsidaryti niekas neuždraudė, bet davė suprasti, kad arba eisim labai labai ilgai, arba būdavo pasakoma, kad mes nesame pageidaujami kaip verslo subjektas“, – sakė V.Damoševičius.
Komerciniai bankai konkrečios situacijos komentuoti nesutiko, taip pat neatsakė į klausimą ir apie rusiško kapitalo patikrą.
„Swedbank“: ne visada pavyksta užmegzti dalykinius santykius
„Swedbank“ negalėjo patvirtinti, kad ši įmonė kreipėsi į banką dėl sąskaitos atidarymo.
„Kalbant bendrai, dirbdami su klientu visuomet aiškinamės, ar bendrovė vykdo realią ekonominę veiklą, kas yra pagrindiniai verslo partneriai ir kokiose valstybėse vykdoma jos veikla. Tai daroma siekiant užtikrinti, kad bankas nebūtų panaudotas neaiškios kilmės lėšų tranzitui ar legalizavimui“, – 15min rašė Vytautas Danta, „Swedbank“ Lietuvoje Atitikties tarnybos vadovas.
Pasak jo, bendrovė, nevykdanti realios ekonominės veiklos šalyje, kurioje naudojasi bankinėmis paslaugomis, visuomet turėtų sugebėti paaiškinti savo veiklos modelį, o bankas vertina ir priima sprendimą pradėti ar tęsti dalykinius santykius.
„Swedbank“ greitai priima sprendimus dėl Lietuvos Respublikoje registruotų ir vykdančių veiklą bendrovių, kurių akcininkai yra šalies rezidentai. Tais atvejais, kuomet Lietuvos Respublikoje registruotos bendrovės akcininkai yra užsienio šalių rezidentai ir bendrovės veiklos modelis reikalauja detalesnės analizės, dalykinių santykių užmezgimas gali užtrukti gerokai ilgiau.
„Pasitaiko atvejų, kai bankas, išsiaiškinęs bendrovės veiklos detales arba, priešingai, negalėdamas gauti detalios informacijos apie įmonės veiklą, priima spendimą su ja neužmegzti dalykinių santykių“, – pridūrė V.Danta.
SEB prašo daugiau informacijos
SEB taip pat nesutiko komentuoti konkretaus atvejo, tačiau patvirtino, kad įmonei, susijusiai su trečiosiomis šalimis, sąskaitą atsidaryti yra sunkiau nei, tarkime, Europos Sąjungos bendrovei.
„Norime atkreipti dėmesį, kad SEB bankas, teikdamas finansines paslaugas, vadovaujasi principu „Pažink savo klientą“. Pagal šį principą prieš užmegzdami dalykinius santykius su klientu bankai prašo informacijos apie jo vykdomą veiklą, sąskaitos tikslus, naudos gavėjų tapatybę ir valdymo struktūrą, planuojamų operacijų pobūdį bei lėšų kilmę. Surinkti šią informaciją bankus įpareigoja teisės aktai, reglamentuojantys pinigų plovimo prevenciją“, – 15min rašė SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė.
Jeigu atidarant sąskaitą bankui kyla papildomų klausimų, kliento prašoma pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus, kad „Pažink savo klientą“ principas ir teisės aktuose įtvirtintos nuostatos būtų įgyvendintos tinkamai.
„Kiekvienas sąskaitos atidarymo atvejis yra skirtingas, ‒ sąskaitos atidarymo aplinkybės, akcininkų struktūra, lėšų šaltiniai. Kai sąskaitą nori atsidaryti klientai, susiję su trečiosiomis šalimis, informaciją surinkti ir ją patikrinti neretai būna sudėtingiau, todėl dažnai jų prašoma daugiau informacijos“, – pridūrė banko atstovė.
„Luminor“ paslaugų neteikia, jeigu nesupranta lėšų kilmės
Giedrė Masedonskaitė, „Luminor“ Pinigų plovimo prevencijos departamento vadovė, 15min aiškino, kad, prieš pradėdamas dalykinius santykius su klientu, bankas stengiasi suprasti šių santykių pobūdį ir tikslą, nustatyti tikruosius naudos gavėjus, bei surinkti kitą informaciją, reikalingą kliento pažinimui ir tinkamam teisės aktų reikalavimų įgyvendinimui.
„Luminor“ nepradeda naujų arba nutraukia esamus dalykinius santykius su klientais, kurie negali pagrįsti lėšų kilmės, neteikia informacijos arba pateikiama informacija nėra pakankama tinkamai valdyti riziką ir identifikuoti klientą, – aiškino banko atstovė.
„Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymas taip pat numato atvejus, kada finansų įstaigos privalo taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą. Tokiais atvejais galime užduoti papildomus klausimus potencialiam klientui apie jo lėšų kilmę, verslo partnerius, planuojamų vykdyti mokėjimų geografiją ar kitus klausimus, kurie reikalingi tinkamai valdyti riziką. Pabrėžiu, kad „Luminor“ nepradeda naujų arba nutraukia esamus dalykinius santykius su klientais, kurie negali pagrįsti lėšų kilmės, neteikia informacijos arba pateikiama informacija nėra pakankama tinkamai valdyti riziką ir identifikuoti klientą“, – sakė ji.
Lietuvos bankas: pinigų plovimo prevencijos reikalavimai griežtėja
„Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos reikalavimai globaliai nuolat auga ir griežtėja. Jų laikydamasis, bankas turi ne tik teisę, bet ir pareigą nevykdyti sandorių, nepradėti ar netęsti dalykinių santykių, jei neturi galimybių užtikrinti, kad pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizika bus kontroliuojama“, – 15min sakė Auksė Trapnauskaitė, Lietuvos banko Operacinės rizikos skyriaus vyriausioji specialistė.
Pasak jos, Finansų įstaigos nuolat vertina šią riziką ir vadovaudamosi savo vidinėmis rizikos valdymo ir vertinimo procedūromis, sprendžia dėl papildomų priemonių kylančiai rizikai mažinti poreikio, pavyzdžiui, operacijų ribojimo, limitų taikymo, papildomos informacijos iš kliento gavimo ir pan. Tam tikrais išimtiniais atvejais bankai gali ir nutraukti paslaugų teikimą.
„Visgi kiekvienas atvejis vertinamas individualiai ir sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į visas aplinkybes. Lietuvos teisės aktai įpareigoja finansų rinkos dalyvius įdiegti rizikos vertinimu pagrįstą metodą, t.y. atsižvelgiant į prisiimamą riziką, veiklos mastą ir pobūdį, nustatyti adekvačias vidines rizikos valdymo, vertinimo ir mažinimo priemones. Kai pagal vidines finansų įstaigų rizikos vertinimo procedūras yra nustatoma padidėjusi pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizika, finansų įstaigos privalo imtis atitinkamų priemonių patiriamai rizikai valdyti ir mažinti“, – aiškino specialistė.
Pavyzdžiui, galima imtis papildomų priemonių kliento tapatybei nustatyti, stebėti kliento mokėjimo operacijas, prašyti iš kliento papildomų duomenų, dokumentų ar kitos informacijos, kuri pagrįstų kliento lėšų šaltinius ar kt.
„Kalbant apie geografinės rizikos aspektą, į kurį turi atsižvelgti finansų įstaigos, vertindamos pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo riziką, įprastai tarp vertinamųjų aplinkybių yra analizuojama tai, iš kur yra klientas (pilietybė, tautybė, kilmė, rezidavimo šalis), su kokiomis kitomis šalimis jis turi sąsajų, verslo ryšių, į/iš kur vykdo pavedimus ar kitas pinigines operacijas. Šalies pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos vertinimui pasitelkiami įvairūs kriterijai, pvz., šalies reputacija, tarptautinių organizacijų vertinimai, mokestinė aplinka, korupcijos lygis, ar šaliai taikomos tarptautinės sankcijos. Vertinama ir paties kliento rizika, t.y. kliento veikla, verslas, sandorių pobūdis, sandorių dydis ir kt.“, – pridūrė ji.
